Drąsos trenerė Jūratė Jurginytė: kaip ugdyti drąsą ir siekti savo tikslų
Kiekvienas esame susidūrę su situacijomis, kada mums reikėjo drąsos ir ryžto, patyrę gniuždantį baimės jausmą. Kartais jį nugalėdavome, o kartais ne. Ir tikriausiai nežinojome, kad drąsos galima mokytis, kaip matematikos ir kitų dalykų.
Kalbiname drąsos trenerę. Šiuo metu Jūratė gyvena Lietuvoje veda bei organizuoja mokymus, ugdomojo vadovavimo sesijas, praktines dirbtuves. Ji įkūrė ir vysto drąsių moterų bendruomenę, prisideda prie Pasaulinės lyderystės konferencijos organizavimo, yra aktyvi kelių organizacijų narė.
J. Jurginytė atvirauja, kad drąsos trenere tapo neplanuotai, tiesiog patirtys užgrūdino, o vidinis augimas įgalino: pagyvenus 6 užsienio šalyse daug dalykų tapo nebebaisūs. Noras dalintis savo patirtimi atvedė ją prie šios įdomios ir prasmingos veiklos – drąsinti kitus žmones.
Su kokiomis baimėmis dažniausiai susiduria Lietuvos žmonės? Kaip jas įveikti?
Bijoma netekti darbo
Per savo darbo praktiką Lietuvoje pastebėjau, kad žmonės labai bijo netekti darbo, netekti pajamų ir nesiryžta kažką keisti, net jei darbo aplinkoje atmosfera yra labai nemaloni. Žmonės turi vieną pajamų šaltinį ir bijo jį prarasti. Ši baimė yra logiška, tačiau noras pakeisti esamą situaciją į geresnę gali suteikti drąsos ir jėgų ieškoti geresnio darbo.
Mano patarimas būtų – tinkamai pasiruošti. Pirmiausia nuspręskime, ko tikrai norime, tada – ką galime ir imkimės veiksmų. Išanalizuokime, ką sugebame daryti, kokias turime kompetencijas, kokiai įmonei galėtume suteikti didžiausią vertę. Pasižiūrėkime darbo skelbimus ir pastebėkime, ko mums dar trūksta, kad galėtume pretenduoti į norimą darbo vietą. Tada stenkimės įgyti reikiamus įgūdžius, žinias. Kai būsime pasiruošę, pasitikėkime savo jėgomis, kad tikrai pavyks rasti norimą darbą.
Bijoma ateities
Kita dažna baimė yra ateities. Bijoma pokyčių ir nežinomybės, nes per paskutinius 10-15 metų pasaulyje pastoviai kažkas keičiasi. Aš žmones drąsinu, sakydama, kad reikia priimti pokyčius socialinėje, ekonominėje, politinėje aplinkoje kaip natūralius. Viduje turėkime ramybę, nesvarbu, kad aplink mus vyksta greita kaita ir ateityje taip pat jos neišvengsime. Kad išsaugotume ramybę, mes turime būti pasiruošę. Tai reiškia, kad turime matyti esamą situaciją, įvertinti rizikas, skaičiuoti, taupyti, turėti planą B jau šiandien dėl darbo, ypatingai dėl pajamų. Tada esame užtikrinti ir saugūs.
Ką kiti pagalvos
Stipriai įsišaknijusi žmonių gyvenime yra baimė, ką kiti pagalvos. Net jei žmogus sako, kad jam nesvarbu kitų nuomonė, tačiau vis tiek giliai viduje yra noras lyginti save su kitais, kolegomis kaimynas. Lyginamės žiūrėdami į kito pasiekimus, automobilį, gyvenimo aplinką. Norime leisti sau tiek, kiek leidžia kaimynas ir pamirštame apie ką patys svajojame. Galbūt mums visai nereikia 2019 metų Audi automobilio, o labiausiai norėtume išmokti groti pianinu.
Bijoma dalintis
Lietuvoje pasigendu atvirumo ir labai norėčiau, kad jis būtų, kad žmonės nebijotų dalintis savo žiniomis. Sėkmingi asmenys, kurie dalinasi savo rekomendacijomis, žiniomis, patarimais ar paslaugomis, pasiekia žymiai daugiau už tuos, kurie bijo dalintis, nori apsisaugoti, neduoti, kad kažkas nepamatytų, kad kažkam nebūtų geriau.
Jaučiu, jog mes dažnai vietoje to, kad bendradarbiautume, esame linkę konkuruoti. Man patinka estų pavyzdys. Kai estų mokykloje mokytojas įgyvendina kažkokią naujovę, kuri patinka mokiniams bei tėvams, ši naujovė nėra neigiamai vertinama, kritikuojama. Atvirkščiai, stengiamasi ją įgyvendinti kitose klasėse, skatinama dalintis, platinti, kad kuo daugiau žmonių patirtų atradimo naudą.
Todėl aš pati dažnai prisidedu prie įvairių iniciatyvų, verslumo renginių. Jų metu kuriame visuomenei naudingus projektus. Norėčiau skatinti žmones būti atviresniais, dalinti ir labiau džiaugtis kito sėkme.
Kaip galime nugalėti baimę, tapti drąsesniais įgyvendinant pokytį savo gyvenime?
Vienas reikšmingiausių gyvenimo pokyčių yra darbo keitimas. Tam svarbu yra žinios, pasiruošimas, tikėjimas, kad pavyks, planas ir galiausiai veiksmas. Kai žmogus pasitiki, kad gali, jis atranda drąsa ir norą veikti. Kol žmogus abejoja savo gebėjimais, jis nesiryžta nieko keisti. Reikia žinoti, ką aš geriausiai sugebu daryti, ką aš norėčiau veikti, koks darbas man patiktų ir kur galėčiau gauti padorų atlyginimą. Aš mėgstu taikyti šį trijų, harmoningai persipinančių apskritimų metodą savo praktikoje:
1. Kokie yra mano gebėjimai?
2. Ką aš noriu veikti, ką su malonumu dirbčiau?
3. Ar gausiu padorų atlyginimą už tą veiklą?
Renkantis darbą šie trys aspektai turi sueiti. Jeigu vieno iš šių apskritimų trūksta ar jis yra silpnas, gyvenimo kokybė neteiks pasitenkinimo, kils įtampa. Pavyzdžiui, jaučiamas pašaukimas dirbti socialinį darbą ir padėti kitiems, tačiau atlyginimas – minimalus. Šeimoje yra vienas dirbantis asmuo, o kitas – prižiūri vaikus. Tokioje situacijoje šeima nuolat stokos ir tai kels įtampą. Tada geriau turėti darbą, kuris užtikrina pragyvenimo lygį, o laisvu laiku savanoriauti ir padėti kitiems.
Ar savo praktikoje pastebite, jog žmonių gyvenimai keičiasi kai įgyjama daugiau drąsos?
Noriu pasidalinti vienos klientės istorija. Ji dirbo didelėje įmonėje, turėjo atsakingas vadovės pareigas, tačiau vienu metu suprato, jog nori keisti darbą, nori pakeliauti. Kai mes susitikome, sudarėme planą ir pradėjome kelionę link šio jos tikslo. Mes aiškinomės kartu, kas jos netenkina dabartinėse pareigose, ką ji svajoja veikti, kur norėtų gyventi – Lietuvoje ar užsienyje. Moteris suprato, jog norimoms pareigoms užimti jai reikia tobulinti anglų ir vokiečių kalbų žinias. Ji užsirašė į kalbų kursus ir sėkmingai mokėsi. Vėliau su didele motyvacija klientė atnaujino savo gyvenimo aprašymą, „LinkedIn“ profilį. Po gero pusmečio ji pradėjo siųsti savo gyvenimo aprašymą į norimas pozicijas ir tris, keturis mėnesius dalyvavo darbo pokalbiuose, atrankose. Galiausiai jai pavyko laimėti didžiulį konkursą rimtoje organizacijoje užsienyje ir gauti darbą. Moteris tuo labai džiaugėsi, nes jau seniai norėjo išvykti ir šiek tiek pakeliauti.
Kokius galite pasiūlyti metodus, kaip baimę paversti stiprybe?
Pavyzdžiui, yra situacija, kada reikia pasiruošti ir viešai skaityti pranešimą. Siūlau pirmiausia nusibrėžti lentelę. Joje aiškiai įvardinkime apie ką bus pranešimas, ką turime pasakyti. Pasižymėkime kiekvieną žingsnį, kokių veiksmų imsimės: pasirašysime tekstą, išmoksime jį, repetuosime prieš veidrodį, galbūt susitiksime su viešojo kalbėjimo mentoriumi, kas labai rekomenduojama. Pasižymėkime laiką kitoje skiltyje, kad darbai neliktų paskutinei dienai. Su šia lentele, žingsnis po žingsnio žinosime, ką darysime, o kai yra žinojimas, baimė šalinasi.
Kita dažna situacija, kai bijome kažką pasakyti, nueiti, paklausti savo vadovo. Geriausias metodas – tiesiog susikaupti, imti ir padaryti. Jeigu mes kiekvieną kartą peržengsime save ir padarysime, susiformuos įprotis ir bus vis lengviau įveikti panašias situacijas ateityje.
Aktyvi moteris turi viziją suburti 7000 drąsių žmonių bendruomenę Lietuvoje ir 77000 – visame pasaulyje.