Drauge su sūnumis į Izraelį vykusi Eglė Jackaitė: parsivežė daugiau, nei aplankytų vietų pavadinimai

Ši gimimo diena aktorei, dėstytojai, TV, radijo ir renginių vedėjai – viena įsimintiniausių. Sveikinimai nuo ankstyvo ryto, siurprizai, dovanos, apkabinimai, maldos, šypsenos ... Begalybė gražiausių linkėjimų ir gėlių... Radijas, teatras, kuriame paskutinis kartas scenoje su spektakliu „Saugokite Florą“, jame E. Jackaitė vaidina vieną pagrindinių vaidmenų ir... Kelionė, privertusi dar kartą nuoširdžiai padėkoti Dievui už pačią brangiausią gyvenimo dovaną – šeimą.

Kelionę į Izraelį savo mamai, broliui ir sau suplanavo Eglės vyresnysis sūnus Jokūbas. Daug pasaulio matęs vaikinas surado jaukų butuką Tel Avive, užsakė bilietus ir paruošė trijų dienų planą. „Iš pradžių galvojau, kad vyksime dviese, tačiau mažasis sako: Mama, o kaipgi jūs be manęs? Taigi – vykome visi trys, iškart po gimtadienio, glėbius gėlių ir neišpakuotų dovanų palikę namuose, naktį išvažiavome į oro uostą.“

Nuotykiai prasidėjo dar nepalikus šalies. Eglė pasakojo, kad sūnus Jokūbas su savimi turėjo tik asmens tapatybės kortelę, o ne pasą, tad į lėktuvą jis neįlipo. „Visi labai nuliūdom, net nebesinorėjo mudviem su Elijuku skristi, tačiau Jokūbas greitai nuramino ir pasistengė situaciją sukontroliuoti. Perdavė instrukcijas, paaiškino, kaip nuvykti iki vietos, kurioje turime apsistoti, drąsino mus sakydamas, kad viskas bus gerai...“

Šiek tiek gluminanti, liūdna situacija pasikeitė, kai nusileidus Izraelyje, E. Jackaitė gavo iš sūnaus žinutę, jog rytoj jis prisijungs prie šeimos. Jokūbas rado skrydį per Varšuvą. „Nusimetėme rūpesčius, apsidžiaugėme su mažuoju, ir tą pirmąją dieną praleidome prie jūros“, – su šypsena apie pirmuosius nesklandumus kalbėjo Eglė.

„Vyresnysis sūnus daug laiko praleidžia keliaudamas. Namuose jis – retas svečias, tačiau būtent dėl šios priežasties, Jokūbas gali akimirksniu suplanuoti įdomią kelionę, žino geriausias kainas, taip pat kur geriausia apsistoti ir ką būtina pamatyti.“

Iš pradžių šeima lankėsi Nazarete, kuriame prabėgo Jėzaus vaikystė ir archangelas Gabrielius apsireiškė Mergelei Marijai.

„Jeruzalėje yra šitiek ką pamatyti ir pajusti... Nepaprastai stiprios emocijos aplankė prie Jėzaus nukryžiavimo vietos, Švento kapo bažnyčioje... Jauki ir labai miela vieta, kur gyveno Šv. Mergelė Marija, įspūdingas Alyvų kalnas...

Jokūbas buvo paruošęs aprašymus, tad žinojome, kas kur įvyko. Jis apkeliavo Indiją, Tailandą, daugybę kitų šalių, tad puikiai orentuojasi kiekvienoje šalyje. Lankydamiesi Izraelyje labai juo pasitikėjome“- portalui Žmonės.lt pasakojo E. Jackaitė.

Trečioji kelionės diena aktorei įstrigo labiausiai: „Iš pradžių prisiklausiau, kad turistų lankytinose vietose daugybė žmonių, eilės, spūstys ir ta masė vargins bei nepajausime to, ko labiausiai trokštam...Tačiau nieko panašaus nenutiko. Ypatingas mums pasirodė Jeruzalės senamiestis, o Raudų siena...Prisiglaudus prie jos, ašaros ima riedėti skruostais. Džiaugsmo, skausmo ir dėkingumo ašaros – na, viso to tiesiog neįmanoma apsakyti žodžiais“, –neslėpė aktorė.

Iškart po šventų vietovių lankymo, visa šeima sėdo į autobusą ir išvyko prie Negyvosios jūros. „Po valandos Jokūbas vairuotojui liepė sustoti. Buvome visiškai vieni laukiniame paplūdimyje. Aplinka paliko neišdildomą įspūdį. Neįtikėtinai sūrus vanduo, dykumos žemė, fantastiško grožio kalnai – ten tokia energija, viskas taip stipru. Negyvoji (mirties) jūra tokia šilta ir tiek daug druskos, laikančios kūną vandens paviršiuje... O mes ten vieni patys, toje erdvėje. Apsupti mistinės auros ir kalnų.. "

Eglė prisipažino, jog po maudynių jos oda liko itin gaivi ir minkšta. Nenuostabu, juk procedūros su Negyvosios jūros vandeniu tokios populiarios visame pasaulyje.

Šeima laiką leido netoliese apleisto, uždaryto paplūdimio. Vėliau, sutikus vietinius, šie pasakojo istoriją, kad tos vietovės turistams lankyti nevalia, nes ten dedasi keisti dalykai.

Nepaisant gandais apipintų pasakojimų, visiems trims keliauninkams Negyvoji jūra patiko labiausiai.

„Pagalvojau, kad esu pati laimingiausia mama. Norėjosi sustabdyti kiekvieną akimirką. Neatsimenu, kuomet trise buvome iškeliavę. Dabar tai padaryti jau nėra lengva. Jokūbas užaugo, turi merginą, gyvena savo gyvenimą.“

E. Jackaitė prisipažino, kad keletos dienų apžiūrėti šventojo Izraelio nepakako: „Viso gyvenimo neužtektų, norint pažinti šią šalį. Aš ir Lietuvos visos nesu apkeliavusi, tačiau, mano nuomone, tos trys dienos, koncentruotas laikas, tas impulsas, kad kuo daugiau pamatytum, pajaustum, išgyventum ir tas nuolatinis buvimas visiems kartu davė daugiau nei kelios savaitės.“

„Į šventąją žemę išlėkiaiu iškart po gimtadienio šventės, grįžusi šypsojausi – namai dar skendėjo gėlėse, ramiai išpakavau dovanas, perskaičiau sveikinimus, gerėjausi linkėjimais... Džiaugsmas netilpo širdyje, jaučiausi labai laiminga ir dėkinga... Puikus gimtadienis, prasminga kelionė, kurioje mes ne tik daug pamatėme, bet ir patyrėme... Juk be galo svarbu emocija, sausa informacija širdyje neišlieka. Įstrigo ne bažnyčių ar žinomų vietų pavadinimai, bet jausmas, kuris mus aplankė.“