Drauges ištekinusi Agnė Kulitaitė dalijasi patarimais žengiančioms prie altoriaus: „Iš šalies – vaizdas aiškesnis“
Mama man iki dabar mėgsta priminti, kad vaikystėje pravertus nemažai mados žurnalų, mėgdavau sakyti, kad tuoksiuosi mažiausiai tris kartus, nes noriu apsivilkti bent kelias įspūdingas sukneles. Vėliau trijų suknelių noras blėso, stiprėjo meilės atradimo jausmas. Buvau įtikėjusi pasakomis, o ir išklausius nemažai dainų apie tą nenusakomą meilės jausmą tenorėjau sutikti savąjį princą ant žirgo.
Galima suabejoti, ar mergina, t. y. aš, kuri visai neseniai išsiskyrė, o tai reiškia, kad galimybė susituokti man oi kaip nutolo, galėtų duoti tinkamų patarimų būsimoms nuotakoms. Visgi, patikėkit, kai žiedais aplinkoje mainosi viena po kitos, sunku nesusidaryt įspūdžio, kokios klaidos ištinka dažną nuotaką. Iš šalies – vaizdas aiškesnis:
Vestuvių planuotoja. Žinau, žinau. Kai ir taip išlaidų daug, o aš dar vieną piniginę tuštinantį variantą pasiūlysiu, suims tik pyktis, BET visos draugės, kurios atšoko vestuves teigė, kad jau geriau būtų netaupiusios. Nervų ir streso apstu iki paskutinės minutės.
Makiažo repeticija. Kitaip – tiesiog peržiūra, ar viskas tinka: pradedant biolauku su vizažiste, baigiant ta veido kauke (gerai, bruožus paryškinančiu makiažu) su kuriuo bus ištartas lemiamas TAIP, o ir padaryta šimtai nuotraukų iš kurių pusę, matyt, norėsis įsirėminti. Ko palinkėčiau, tai nepadauginti, nes less is more tasyklė galioja ir ant veido.
Laiko susiplanavimas. Statistiškai daugiausiai vestuvių vyksta vasarą, to neįmanoma paneigti, nes kiekvienas pravažiavimas pro Santuokų rūmus primena nesibaigiančią baltų suknelių ir juodų kostiumų fiestą. Kartais, kai darbų gausa nugula ant pečių, atmintis visai ištrina faktą, kad geros plaukų stilistės ir vizažistės – žiauriai užimtos moterys. Dėl to tikėtis, kad galėsite pas jas užsirašyti prieš dvi savaites – labai naivu. Aišku, kai labai svyla padai, jungiamas internetas ir skubančias nuotakas gelbstinčios platformos, kaip „Pasiutus lapė“, kur grožio salonų – tikrai daugiau nei žino draugės.
Nuotakos suknelė. Čia skelsiu tokį rimtą ir klasikinį, bet vis tiek dažnai pamirštamą reikalą: rinkitės ne kas itin madinga, o kas tikrai tinka. Kas verčia tave jaustis gerai. Ne mama, ne draugė, ne kaimynė bus to vakaro karalienė, o TU. Jei aplinkiniai vienas po kito zyzia, kad giupiūrinė suknelė yra TA, o tu, į ją įsispraudusi, jautiesi lyg ką tik patyrusi kontaktą su šimtu uodų – atsakymą žinai pati. Beje, po ceremonijos galima įšokti į lengvesnius apdarus, tad pagalvok ir apie tokį aprangos scenarijų. Žodžiu – klausyk savo vidinio balso.
Kavalierius. Patarimas labiau prie bajerio, bet jei jauti daug abejonių, tai primenu, kad dar gali gana greitai pabėgti... tai tiek. Na, o jei bėgti nesinorės, tai padėk išsirinkti tinkamą kostiumą savo išrinktajam. Kartais jie labai smarkiai paklysta pasirinkimų labirinte. Juk tikrai ne visada būtinas klasikinis juodas kostiumas, su kuriuo ir palaidoti būtų galima. Atkreipk dėmesį į spalvų variantus.
Pamergių įvaizdis. Kartais jis toks pamirštas, kad jų net gaila pasidaro. Atrodo, kad nuotaka turėjo nuoskaudų ir aprengė jas taip, jog tą vakarą jau tikrai būtų gražiausia... Pamirškit vienodas iš tolo rėkiančias rožines sukneles. Apstu stilingų kitokių variantų: pradedant spalvomis, baigiant tiesiog apjungiančiais aksesuarais.
Kai svarbiausia – kiti. Ši šventė yra skirta tau ir tavo išrinktajam, ne tetai Nijolei ar pusbroliui, kurio vienintelė viltis – ką nors pakibinti per šventę. Neturi ir nereikia kviesti žmonių, kurie tau nėra mieli, ir neprivalai liepsnoti iš gėdos dėl tų, kurie vestuves supainioja su alude. Galų gale, atsisakyk tos minčių naštos vis galvodama, ar svečiam viskas patinka.
Štai septyni labai rimti patarimai iš merginos, šiandien visą dieną kieme bandžiusios dešra suvilioti ir pagauti du kačiukus, kurie būtų tapę labai meiliais naujais draugais. Einu atsidaryt vyno, įsijungt „Seksą ir miestą“, o jums gerų vestuvių. Svarbiausia juk, kad džiūgautų širdis. Šitą dažnai pamirštam.
