„Drebėk, ožka“: Oksana Pikul įtūžo – ją įskundė vaiko teisėms
Vizažistė ir verslininkė Oksana Pikul atvirai prabilo apie netikėtą situaciją, kuri ją išmušė iš pusiausvyros. Garsi moteris sulaukė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų skambučio.
Apie tai O.Pikul prabilo socialiniame tinkle „Instagram“. Istorija sutiko pasidalyti su naujienų portalu Žmonės.lt.
„Turėjau šiek tiek luktelėti, kad išeičiau į eterį, nes ukrainietiškas kraujas yra ne juokas. Mes, kai supykstame, tai galime su tanku visas sienas išnešti. Su manimi atsargiai reikia pyktis. Kai būna karšta, aš stengiuosi atsiriboti, ramiai pasibūti, nes galiu pasakyti nereikalingą, piktesnį žodį, o ir veiksmai gali tapti atitinkamai agresyvūs. Kažkaip labai mokausi ir jau esu išmokusi valdytis. Tai dabar jau galiu truputį daugiau papasakoti“, – istoriją pradėjo O.Pikul.
Moteris pasakojo, kad vaiko teisės jai nėra nauja tema, nes dėl skyrybų teko su jomis bendrauti ne kartą.
„Mano šiandienos tema – Vaiko teisės. Ne, man tai nėra naujiena. Taip, aš esu su tuo susidūrusi, ir ne vieną kartą teko bendrauti su Vaikų teisėmis. Natūralu, kad tuomet, kai skiriesi ir tvarkaisi skyrybų dokumentus, kai vyksta teismas, turi bendradarbiauti su Vaikų teisėmis. Jos privalo atvykti patikrinti, pasižiūrėti gyvenimo sąlygas, taip pat daro interviu, kalbasi su vaikučiu, turi taip pat ir jo išsiteirauti ir visa kita. Tokių susitikimų turėjau ne vieną kartą, nes skyrybų atveju turėjau teismą, ir dabar turiu teismą. Lygiai taip pat bendradarbiavau – buvo atvykę pasižiūrėti, pakalbinti Dominyką ir įvertinti, kokiomis sąlygomis gyvena mano vaikas“, – kalbėjo ji.
Ji pasakojo, kad apstulbo sulaukusi tarnybų skambučio, kurio metu paaiškėjo, jog vaiko teisių tarnyba sulaukė anoniminio laiško, kuriame buvo teigiama, kad Oksana nesirūpina vaiku.
„Ir dabar – boom. Skambutis. Buvo parašytas anoniminis laiškas. Pradėkime nuo žodžio „anoniminis“. Klausimas – o kodėl, tu, ožy, bijai? Jeigu rašai tiesą tai prisistatyk. Už tiesą gi nepykstama. Tas anonimiškumas, ta ožių banda įdomiai traktuojama Vaiko teisėse. Vadinasi, tu turi teisę pasivadinti anoniminiu, sukurti netikrą profilį, prirašyti nesąmonių. Aš dabar lygiai taip pat – atsisėsiu ir parašysiu 100 laiškų apie 100 skirtingų žinomų žmonių. Prirašysiu nesąmonių. Mano atveju, buvo parašyta, kad aš neprižiūriu vaiko, darau cirką ir neleidžiu bendrauti su tėčiu. Bravo. Iki tiek nepataikyti. Tai bent jau pasidomėkite“, – kalbėjo garsi moteris.
Vėliau ji pasiuntė žinutę tam anonimui: „Žinutė anoniminiam ožiui. Tavo žiniomis vyksta teismai, Vaiko teisės ir taip tyrimus atlieka, ir jie puikiai turi visus skaičius ir mato aplinką, kur vaikas gyvena, kaip vaikas išlaikomas, kokia jį supa aplinka ir kokį rūpestį mano sūnus gauna. Bendravimas su tėčiu – tai čia turėtų Vaiko teisės labiau kreiptis į tėtį. Tuomet, anonimini ožy, ožka rašyti reikėjo ne mano vardu, kreipkitės į ten – kodėl nemokami alimentai? Kodėl nebendraujama su sūnumi, ne ten pataikei.“
Moteris teigė neketinanti visko taip palikti ir, kad tokią melagingą informaciją skleidžiantys žmonės turi būti nubausti.
„Kaip atskleisti ožio anonimiškumą? Labai paprastai – uždaroma byla, įvyksta patikrinimas ir melagingas pranešimas skundžiamas ir tada gresia administracinė bauda – finansinė ir atskleidžiama tapatybė, ožkele, drebėk. Reikėjo iškart pristatyti... Kam dabar apsunkini savo ir mūsų kelią“, – įsiūčio neslėpė Oksana.
Oksana pripažįsta, kad anoniminiai pranešimai kartais yra naudingi, nes gali padėti pastebėti tikras problemas šeimose. Tačiau ji mano, kad sistema turi spragą: anonimiškumas leidžia žmonėms piktnaudžiauti ir rašyti melagingus skundus be atsakomybės.
„Šioje vietoje yra spragos, kurias reikėtų pakeisti. Tikriausiai yra gerai gauti tuos laiškus, nes tikrai būna liūdnų situacijų šeimose ir visa kita, bet sakyčiau turėtumėte vienareikšmiškai naikinti anonimiškumą, nes šiai dienai nėra baudžiami tie žmonės, kurie gali pilti ir rašinėti visokiausias nesąmones. Tikrai turite įdėmiai tikrinti, tikiu, kad jūs ir taip turite darbo, nepaisant, to, kad tarkime gauti 50 laiškų apie mane ir patikrinti kiek tame tiesos parašyta.
Visų pirma, reikėtų panaikinti anonimiškumą, mano manymu, žmogus privalo atsakyti už tai, ką jis kalba, kokius faktus jis kalba ir kokius dokumentus jis pateikia apie kitą. Šioje vietoje negali likti anonimiškumo, nes gali apjuodinti daugybę žmonių. Pas mane kiekviena minutė yra paskaičiuota, o ta minutė, kuri yra laisva, skirta sūnui, todėl man tikrai nėra jokio malonumo ir noro tiesiog popietę praleisti su vaiko teisės specialistais, vietoje to, kad aš geriau knygą paskaitysiu su sūnumi“, – dėstė O.Pikul.
Vaiko teisių gynėjai reaguoja į kiekvieną pranešimą
Situaciją portalui Žmonės.lt pakomentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
„Vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą – gautą iš policijos, mokyklos, medikų, kitų socialinių partnerių ar anoniminį. Gavę pranešimą, bendraujame su vaiku, jo tėvais, išklausome nuomones ir vertiname, ar šeimai reikalinga pagalba.
Visuomet yra geriau pranešti, nei vėliau sužinoti, kad vaikas nukentėjo.
Esant poreikiui, inicijuojame šeimai ir vaikui socialinių partnerių teikiamą pagalbą. O jeigu poreikio pagalbai nėra, su šeima pabendraujame ir atsisveikiname.
Svarbu suprasti, kad vaiko teisių gynėjai privalo reaguoti į kiekvieną pranešimą, nes šeimai gali būti reikalinga pagalba. Tad kilus įtarimams, kad šeimai gali būti reikalinga pagalba, visuomet yra geriau pranešti, nei vėliau sužinoti, kad vaikas nukentėjo. Tuo tarpu tėvams nevertėtų nerimauti, jeigu su jais susisiekė vaiko teisių gynėjai – mūsų tikslas yra įsitikinti, kad vaikui yra saugu.
Tačiau melagingų pranešimų taip pat pasitaiko, dažniausiai jie būna susiję su konfliktiška bendratėvyste.
Tačiau nuolatiniai nepagrįsti pranešimai gali užtraukti atsakomybę.
Jeigu pranešimai kartojasi dažnai, tai daro žalą šeimos gyvenimui. Nuolatiniai vaiko teisių gynėjų vizitai trikdo ir taip neįprastą šeimos gyvenimo ritmą.
Tais atvejais, kai pranešimai nepasitvirtina, svarbiausia yra atskirti sąžiningą klaidą nuo piktybiškumo. Tad nuolatiniai nepagrįsti pranešimai gali užtraukti atsakomybę.
Vaiko teisių gynėjai kviečia žmones būti sąmoningiems, ugdyti savo žinias smurto atpažįstamumo klausimais, domėtis pozityviais auklėjimo ir bendravimo su vaiku būdais, mokytis sudėtingas situacijas tėvystėje spręsti taikiai ir visapusiškai saugiai kiekvieno vaiko atžvilgiu“, – Žmonės.lt komentavo Gedas Batulevičius.