Du brolius globojanti Renatos šeima: „Svajojome apie didesnę šeimą“
Biologinius vaikus į savarankišką gyvenimą išleidę varėniškiai Renata ir Mindaugas nusprendė žengti prasmingą žingsnį. Prieš ketverius metus jie pradėjo lankyti globėjų rengimo kursus, o vėliau į savo šeimą priėmė du brolius. „Nors turėjome sūnų Nedą, tačiau vyrui pasakiau, kad svajoju apie didesnę šeimą ir norėčiau užauginti dar daugiau vaikų. Mindaugas mane palaikė ir už tai esu jam dėkinga“, – prisipažįsta globėja.
Lietuvoje yra daugiau nei 3 700 asmenų, kurie į savo šeimą pakvietė be tėvų globos likusius vaikus. Globos centrus visoje Lietuvoje vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ dalijasi išskirtinėmis globėjų istorijomis.
Į šeimą priėmė du brolius
Renata atvira – vaikų tema jai visuomet buvo itin svarbi. „Žiūrėdavau visas laidas, kur siūloma paremti be tėvų globos likusius vaikus. Graudindavausi. Varėnoje buvo darželis su globotinių grupe, ten eidavom per šventes, dovanų nunešdavom. Galvojau, kai užaugs mano vaikai, galbūt pasiryšim ir globotiniams. Taip ir nutiko“, – pasakoja globėja.
Po globėjų kursų pabaigos praėjus šiek tiek laiko, varėniškiai sulaukė pranešimo iš kitos Lietuvos pusės – Radviliškio. Dviem broliams buvo ieškoma globėjų šeima. Renata su Mindaugu nuvažiavo, susipažino ir iš karto be jokių svarstymų nusprendė vaikus priimti į šeimą.
„Jau pačioje pradžioje jaunesnysis brolis Erikas pasiėmė keletą daiktų ir pasakė: važiuojam namo. Nuo tos pirmos minutės Mindaugas tapo tėčiu, aš – mama. Labai mielas vaikas iš karto su mumis užmezgė ryšį. Su vyresnėliu broliu Roku buvo daugiau iššūkių. Jam buvo emociškai sunku – nežinia, kur važiuoja, su kuo gyvens. Jis nuo pat mažens buvo apgaubtas nežinomybės, neturėjo pastovių namų. Tad teko prisitaikyti prie naujų namų, aplinkos, patikėti, kad daugiau niekur kraustytis nebereikės“, – pasakoja Renata.
Kiekvienas vaikas – asmenybė
Pirmosios dienos su globotiniais buvo nelengvos. Teko mokytis visko: elementarių higienos taisyklių, ruošti pamokas, laikytis tvarkos, paaiškinti, kuo skiriasi pusryčiai, pietūs ir vakarienė.
„Džiaugiuosi, kad pradėjęs globoti nesi paliktas vienas – visuomet padeda globos centrų specialistai. Daug kalbėdavomės ir su jais, ir su globotiniais. Pradžia buvo kupina iššūkių, teko ir laiko daug skirti. Man teko kone kasdien eiti į mokyklą, tikrinti, ar vyresnėlis mokykloje. Bet dabar gera žiūrėti, kaip viskas pasikeitė. Širdis džiaugiasi, kai auklėtoja ar kiti žmonės pagiria vyresnėlį – tai geriausias įvertinimas, kad jis keičiasi į teigiamą pusę“, – sako Renata.
Ji prisipažįsta, kad pasitikėjimas ir ryšys atsirado bei sustiprėjo sprendžiant problemas. Kai vaikas paklauso ir gauna pozityvų atsiliepimą ar patarimą, tai gera motyvacija tolesniems teigiamiems pokyčiams.
„Visuomet reikia prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra asmenybė. O vėliau jau prasideda komandinis darbas. Daug kalbamės, bendraujame. Mano mama labai padeda, bendraujam su brolio šeima, kur auga dvi mergaitės. Vyksta visapusiškas bendradarbiavimas, palaikymas, pagalba“, – pasakoja Renata ir pasidžiaugia, kad vyresnysis globotinis jau supranta, jog čia yra jo nuolatiniai namai ir nebereikės ieškoti kitų.
Jeigu kirba mintis, verta globai pasiryžti
Rokas ir Nedas šiemet perėjo mokytis į gimnaziją ir pradėjo naują mokslo etapą. Jiems netrūksta ir užklasinės veiklos. Visi trys vaikai kartu su tėčiu Mindaugu lanko karatė treniruotes, Erikas su Nedu dar dalyvauja ir tautinių bei šiuolaikinių šokių užsiėmimuose, kartu važiuoja į pasirodymus kituose miestuose. Savaitgaliais Rokas lanko šaulių treniruotes.
„Veiklos visiems daug, svarbu, kad būtų įdomu. Kai mūsų šeima pagausėjo, jau trejus metus neturėjome atostogų. Vaikai kasmet važiuoja į stovyklas. Tačiau stengiamės papramogauti ir kartu praleisti laisvalaikį – šiemet aplankėme Pakruojo kraštą, Molėtus, Anykščius, buvome Naisiuose“, – pasakoja globėja.
Jos teigimu, jeigu nors vienam žmogui šiek tiek kirba mintis, kad galėtų globoti, verta tam pasiryžti. „Vaikai yra džiaugsmas, šviesa, kiekvienas individualus ir todėl labai įdomu eiti ir mokytis kartu su jais. Bendradarbiavimu ir pokalbiais galima pasiekti pačių geriausių rezultatų. Ir visuomet reikia prisiminti, kad tikrai neliksi vienas, pagelbės globos centrų specialistai“, – sako Renata.
Globėja prisipažįsta, kad kiekviename žingsnyje ji mokosi kartu su globotiniais kantrybės, pasitikėjimo, padėkos, o pagrindinė taisyklė, kurią stengiasi perduoti vaikams – elkis su žmogumi taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi.
„Kai vaikas laimingas, tada ir tu džiaugiesi jo pasiekimais. Ta pati šypsena, apsikabinimas ir pasakymas „Aš tave labai myliu“ man dabar yra didžiausias įvertinimas“, – teigia Renata.
Visą informaciją apie vaikų ir paauglių globą galite surasti adresu globoscentrai.lt.