Dūburio saloje – drąsus festivalį „Mėnuo Juodaragis“ išlydinčių dalyvių stilius: nuo šakų vainikų iki ragų
Keturias dienas trunkantis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ jau dvidešimt ketvirtąjį kartą į Dūburio ežero salą sukvietė gausų gamtos ir baltų kultūros mylėtojų būrį. Kaip ir kiekvienais metais, Zarasų rajone susirinkę svečiai stebino savo aprangomis – šios buvo apgalvotos iki smulkmenų. Juk šį kartą jie turėjo ypatingą užduotį – deramai atsisveikinti su jų pamėgtu festivaliu, kuris šią vasarą surengtas jau paskutinį kartą.
Keturias dienas ir tris naktis truksiantis „Mėnuo Juodaragis“ kasmet garsėja savo pasirenkama vis nauja tradicinės kultūros tema. Šių metų jungiamoji tema – Aušra – naujos dienos, atgimimo, vilties, laiko kaitos ir visa jungiančios lemties leitmotyvas.
„Dvidešimt ketvirtasis ir paskutinis vyksmas, neabejotinai, reikalauja šviesios ir stiprios temos, atspindinčios viso „Mėnesio Juodaragio“ , kaip cikliško kultūrinio reiškinio, esmę – sakė festivalio vadovas Ugnius Liogė. – Todėl manome, kad šįkart toks šventės ženklas turi būti AUŠRA – naujos dienos, atgimimo, vilties, laiko kaitos ir visa jungiančios lemties leitmotyvas, kuris tarsi veržlus virsmas apibendrina nenutrūkstamą baltiškos kultūros kūrybą.“
Į Zarasų rajone esančią Dūburio salą festivalio dalyviai plūsta ne tik pasiklausyti muzikos, bet ir pabūti gamtos apsuptyje bei pasidalinti juos vienijančiomis idėjomis. O į organizatorių sugalvotą aprangos kodą jie žvelgia itin rimtai.
Festivalio svečiai rinkosi natūralius lino audinius, vietoje rankinių su savimi nešėsi medinius kibirėlius, buvo ir tokių, kurie atėjo be batų.
Sužino ir dalyviai pasipuošę įvairiais ragais – kai kurie juos dėjosi ant galvos, o keli ragą naudojo lyg gertuvę. Pasilinksminti Dūburio saloje susirinkę žmonės nebijojo ir originaliai išsipaišyti veidus.
+41
