Dainininkės Giulijos Baužienės ryšys su dukra Monika Falcon – tiesiog idiliškas. Moterys ne tik panašios kaip vandens lašai, bet ir puikiai sutaria. Tiesa, juokiasi Giulija, per gyvenimą buvo visko – ir iki kaulų smegenų atvirų pokalbių, ir maišto, bet svarbiausia, jos niekuomet neleido sau pamiršti, kaip stipriai viena kitą myli.
„Ne tik aš Moniką mokiau, bet ir ji mane. Už tas pamokas aš visada būsiu dėkinga“, – portalui Žmonės.lt sako Motinos dieną sutinkanti G.Baužienė.
Išties, pirmasis gegužės sekmadienis G.Baužienės šeimoje yra didelė ir laukiama šventė. Giulija prisimena, kad dar vaikystėje Motinos dienos proga namo skubėdavo nešina laukinių gėlių puokštėmis ir pačios nupieštais piešiniais, skirtais mamai ir močiutei.
„Nors močiutės jau neturiu, tą dieną kyla daug prisiminimų. Tiesa, specialiai jai kažko neplanuojame, pagrindinis atributas šiandien – gėlės, dovanų gali ir nebūti. Žiūrėsiu, kuo šįkart mane Monika nustebins. Labai mėgsta daryti staigmenas“, – šypsosi dainininkė.
G.Baužienė priduria, kad rengti siurprizus mėgsta visa jos šeima. „Nieko keisto, juk sakoma, dovanok tokį džiugesį, kokį aplinkiniai tau suteikia“, – su portalu Žmonės.lt mintimis dalijasi ji.
Rodos, G.Baužienės gyvenimo tiesos išties pasitvirtino. Vaikystėje savo mamą ir senelę su meile įvairiais siurprizais džiuginusi moteris gimus dukrai sulaukė tokios pačios dovanos – nuoširdaus dukros Monikos dėmesio. Giulija iki šiol prisimena ypatingą dovaną, kurią jos dukra padovanojo Motinos dienos proga. Ji iki šiol džiugina dainininkės akis.
„Prisimenu, kai Monikai buvo 11 ar 12 metų, ji man padovanojo savo piešinį. Tokį gražų, tokį spalvingą! Ne kokią vaikišką saulytė, o tokį tarpusavyje derančių spalvų išliejimą. Aš dukros piešinį įsirėminau ir jis mano namuose iki šiol kabo“, – šypsosi G.Baužienė.
Draugystė su vaikais – kantrybės reikalaujanti misija
Tapti draugais su savo vaikais pavyksta ne visiems tėvams. Vis dėlto G.Baužienė drąsiai vadina savo dukrą Moniką geriausia drauge. Giulija pasakoja, kad nebūna dienos, kurios nepalydėtų nuoširdus jųdviejų pokalbis. O kalbėtis moterys gali apie viską!
„Tauškiame apie viską ir nesibaiminame, ką pagalvos viena ar kita. Mano vaikas man nuo mažens niekada nemeluoja. Mes įpratusios apie viską kalbėtis. Prisimenu, kai mokykloje jos klasiokai bėgdavo iš pamokų, ji paskambindavo man ir sakydavo, kad klasėje nebus nė vieno mokinio. Aš jai atsakydavau: „Jei visi bėga, tai ir tu bėk“. Monika niekada nebijojo man pasakyti tiesos“, – prisimena G.Baužienė.
Sukurti tokį artimą ryšį su dukra, be jokios abejonės, nebuvo lengva, tad Giulijos patarimai gali priversti ieškantiems sėkmės paslapčių. „Tam ryšiui užmegzti tikrai reikėjo kantrybės. Pirmiausia, tai buvo nuolatinis mano, kaip mamos, darbas. O dar ir ne pats lengviausias. Reikia niekada neatstumti vaiko, kad jis visada jaustųsi išklausytas, nebijotų dalintis net pačiomis keisčiausiomis savo mintimis. Taip pamažu ir kuriasi tas ryšys“, – savo patirtimi su portalu Žmonės.lt dalijasi G.Baužienė.
Tiesa, Giulija nusijuokia – kol vaikas mažas, tol galioja elementarios taisyklės, tačiau paauglystėje rasti receptus, kaip sutarti su atžala, tampa sudėtingiau. Visgi čia Giulija pasidžiaugia – Monikos paauglystė nebuvo labai sudėtinga, o ir didelių išdaigų ji nebuvo iškrėtusi. „Smulkių jau irgi neprisimenu. Dabar jau svarbūs kiti dalykai, tai ir užsimiršo“, – nusijuokia ji.
Dainininkė sako, kad nors visuomet su dukra stengėsi išlaikyti draugišką ryšį, tai jokiu būdu nereiškia, kad mama nebuvo nustačiusi elgesio ribų. Anot Giulijos, Monika visuomet žinojo – kaip mama pasakė, taip ir bus.
„Esu įsitikinusi, kad svarbiausia savo atžalai aiškinti, kodėl vieno ar kito dalyko daryti negalima, nesvarbu, kiek klausimų po to bus. O Monika tikrai buvo „kodėlčiukė“. Jei sakydavau, kad gana žiūrėti televizorių, tai mane užpildavo begalė klausimų, bet aš niekada neišsižadėdavau savo pozicijos – visada ją aiškinau. Nebūdavo taip, kad ateina, apsikabina ir viską pamiršau. Tikrai ne. Bet tas nuolatinis klausimas „mama, na, kodėl?“ turi būti atsakytas“, – įsitikinusi G.Baužienė.
Giulija priduria, kad kartais „kodėlčiukų“ klausimus lydi jų pykčio bangos, tačiau į emocijų pliūpsnius reikia nereaguoti. „Būdavo visko... Kai laikaisi savo pozicijos, be abejo, būna pykčio, bet svarbu po tų ginčų neturėti jokių nuoskaudų. Juk net menko nuomonių nesutapimo metu vaikai gali nepagalvoję ką nors pasakyti ir įžeisti. Tai – normalu. Mamoms reikia nekreipti į tai dėmesio ir tik kartoti vaikui, kaip stipriai jį myli ir kokia svarbi jos gyvenimo dalis jis yra“, – patarimais dalijasi pašnekovė.
Viena iš kitos mokosi
Šiandien G.Baužienė su šypsena prisipažįsta – ji ne tik augino dukrą, bet ir pati kartu su ja augo. Anot atlikėjos, Monika ją daug ko išmokė, o tos pamokos buvo labai vertingos.
„Oi, kiek ji daug mane išmokė! Išmokė, kad darbas yra tik darbas, kad jausmai yra reikalingi, bet ne visiems turi būti dalinami. Išmokė sakyti „ne“, jeigu kažko nenoriu daryti. Man dažnai atrodė, kad jei jau atsirado darbas, būtinai reikia jam sakyti „taip“. Ji išmokė ir moko mane rinktis tai, kas man svarbu, kas patinka, nesiaukoti dėl visko“ – sako ji.
Galėčiau sakyti, kad ji išmokė meilės sau. Ji mane labai myli, tai ir nori, kad aš save mylėčiau. Būčiau jauna, graži, sveika, kad galėčiau kartu su ja keliauti, kažką planuoti“, – priduria Giulija.
O bendrų planų Giulija su dukra tikrai turi – moterys numačiusios ir kelionių, ir koncertų. „Turėsime keletą koncertų Lietuvoje. Labai smagu, nes labai seniai dainavome kartu. O ir į Anglijoje vyksiantį koncertą ji mane lydės. Tiesa, ten pasirodysiu tik aš, bet galėsime kartu pailsėti. Dar planuojame ir bendras atostogas, bet kol kas nežinome, kada vyksime“, – planus žeria G.Baužienė.
Fotogalerija:
