„Duokim garo!“ vedėja Loreta Sungailienė vienam vakarui tapo modeliu ir prisipažino, kas ją verčia rausti

Vakaro svečius lietuvių liaudies dainomis, aranžuotomis šiuolaikiškai, džiugino ir Užgavėnių papročiais dalijosi etnomuzikologė, televizijos laidos „Duokim garo!“ vedėja Loreta Sungailienė. Kaip pasakojo vakaro viešnia, Užgavėnės – viena smagiausių kalendorinių švenčių, kurias švenčiame likus septynioms savaitėms iki Velykų.

„Tai žaidybinio pobūdžio renginys, mėgstamas visoje Lietuvoje. Tai diena, kai reikia užsigavėti, tai yra pasilinksminti, pajuokauti, papokštauti, o taip pat sočiai ir gausiai pavalgyti prieš ilgą Gavėnios laikotarpį“, – sakė L. Sungailienė, prisipažinusi, jog pati senokai apturėjusi galimybę pabūti tikroje, natūraliai savo aplinkoje vykstančioje Užgavėnių šventėje.

„Kalbu apie žemaitiškas Užgavėnes Plateliuose, Telšiuose ar kitame šio regiono miestelyje, kur persirengėlių šurmulys yra toks tikras, nesurežisuotas arba talentingai surežisuotas, kad nejučia ir pats įsitrauki į vaikštynes, linksmybes, pasišokimą finaliniame "Ubagų baliuje". Kažką panašaus jau antri metai bandome surengti Vilniuje, mano vadovaujamo šeimų folkloro ansamblio „Virvytė“ rate. Praėjusiais metais lankėme Riešės mikrorajono žmones ir ten skambėjo mūsų užgavėniškos dainos, šiemet ir vėl planuojame surengti savo kolektyvo bendruomenės šventę. Mūsų tradicijos įprastos: persirengėlių vaikštynės su dainomis, šokiais ir trankia muzika, jei yra sniego – pasivoliojimas sniege, Lašininio ir Kanapinio kova, Morynės deginimas ir „ubagų“ balius su blynais ir kitomis gėrybėmis“, – savomis tradicijomis dalijosi televizijos laidos vedėja.

Drauge su kitomis žinomomis ir veikliomis moterimis L.Sungailienė demonstravo dizainerės Agnės Karpovienės („Agnette“) mezginių kolekciją. Scenoje kartu su mama pasirodėl ir šešiametė L. Sungailienės dukrelė Liepa.

„Megztus drabužius mėgstu ir mielai nešioju. Jie ne tik šilti, jie tiesiog labai jaukūs ir daug pasakantys apie juos kūrusį žmogų. Apie kūrėjo kruopštumą, išmonę, fantaziją, pomėgį derinti spalvas, raštus. Pagaliau ir apie jo vidinį pasaulį – darnų ir turtingą gerų emocijų“, – po kolekcijos pristatymo sakė žinoma etnomuzikologė.

Paklausta, ar ir pati mėgstanti nerti, megzti, L. Sungailienė šypsodamasi atsakė: „Na štai, dabar labai raustu, nes tenka prisipažinti, kad nors ir šiek tiek moku, tačiau nemezgu ir neneriu. Šiam reikalui man darnos, kantrybės, laiko bei susikaupimo, deja, nepakanka. Bet galiu pasigirti – mokausi siūti ir jau esu padovanojusi ansambliečių dukroms keletą savo siūtų tautinių sijonų ir prijuosčių. Grįžtant prie mezgimo ir nėrimo... Vaikystėje aš neretai būdavau pasipuošusi savo mamos nertais ir megztais rūbeliais. Jie man – labai puošnūs ir brangūs. Vieną iš lininių siūlų man paauglei nunertą kostiumėlį turiu iki šiol. Saugau dukrai Liepai“, – atviravo L. Sungailienė.

Kartu su L. Sungailiene „Agnette“ kolekciją demonstravo grupės „Vyšnios“ narės Aistė Karanauskytė ir Sandra Navickaitė, fotografė bei psichologė Giedrė Rein, žolininkė Rasa Subačienė bei kt. veiklios moterys. Demonstruojant kolekciją smuiku grojo muzikantė Ieva Nugaraitė.

„Man įdomu, tai, kas neįprasta. Kuriu moteriai, kuri mėgsta mezginius, nebijo atrodyti ryškiai ir nestandartiškai“, – po kolekcijos pristatymo kalbėjo dizainerė A.Karpovienė. Prie mezginių kolekcijos buvo priderinta Eglės Kisieliūtės Bujauskienės („EKB“) odos juvelyrika bei Aušros Raginės („Made by Aušra“) nertos rankinės, kuprinės, krepšiai.

Apie gydomąsias augalų savybes pasakojo žolininkė Rasa Subačienė-Rasoklė. „Mano didžiausias troškimas, kad kuo daugiau žmonių laiką leistų gamtoje, prisirinktų jiems reikiamų žolelių, ruoštųsi sveikatinančias arbatas“, – sakė gamtos paslaptis įminusi R. Subačienė, šiuo metu besilaukianti ketvirtojo vaikelio.

Viena „Gamtos pilnatvės“ įkūrėjų Vaida Zlatkutė prisipažino, kad kurti natūralią kosmetiką iš vaistinių augalų Anykščių menų inkubatoriuje ją paskatino troškimas matyti gamtą ir save protėvių akimis bei noras gyventi prasmingai.