Sausio 14–19 dienomis virtualiai įsiurbs trumpi filmai – juk prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. Viena jo programų „Moterys pasakoja“ dedikuota režisierei Janinai LAPINSKAITEI (67). Kalbuosi su garsia menininke apie požiūrį į dalykus, kurie mums visiems rūpi šiandien.
Janina, kai pažiūrėjau visus tris jūsų dokumentinius filmus programoje „Moterys pasakoja“, labiausiai sujaudino suvokimas, kokie jie vis dar aktualūs, nors sukurti prieš dvidešimtmetį. Ar jums kada buvo kilusi mintis, kad pralenkėte laiką?
Žinote, minties lenktyniauti su laiku niekada neturėjau. Kartais, kalbėdamasi su savo žiūrovais, tikėdavausi gilesnio supratimo, ką norėjau pasakyti viename ar kitame savo filme... Niekada nebandžiau virkauti, kad manęs kas nors nesupranta ir gal supras vėliau.
Pavyzdžiui, su „Aktu“ visokių keistenybių buvo – kartais tekdavo nuleidus akis aiškintis dėl kvailų dalykų... Tačiau ar taip nutikdavo dėl laikmečio, niekada savęs neklausdavau. Man niekada nebuvo įdomios aktualijos. Žmonės, įvykiai man įdomūs ne tuomet, kai yra lyg audringa jūra, o tuomet, kai viskas truputį nurimsta ir turiu galimybę viską apibendrinti plačiau.