Dvi dukras auginanti Laura Mazalienė apie cezario operacijas: „Aš pasijaučiau dukart nevykėlė“
Liepos 19 d. verslininkų Lauros ir Šarūno Mazalų šeimoje įvyko šventė – į pasaulį pasibeldė mažoji Aurėja. Antrą kartą jiedu tapo žavios mažylės tėvais. Gaila, tačiau, kad ir kaip Laura troško, tačiau abiems jos kūdikiams ateiti į šį pasaulį natūraliu būdu nepavyko. Iš pradžių moteris pergyveno, net bijojo dėl savo dukrelių ateities... Tačiau šiandien ji suvokia – kalbėti reikia drąsiai ir garsiai. Savo išgyvenimais moteris ragina kitas mamas būti tvirtomis ir nebijoti.
Šiuo metu neįsivaizduojanti didesnio džiaugsmo, nei būti 6 mėnesių Aurėjos ir 2 metukų Deimilės mama, Laura Mazalienė kalba apie savo išgyvenimus, patirtą skausmą ir ją aplankiusį suvokimą.
„Šemetos knygą kone mokėjau mintinai, bet nei su šypsena, nei pati nepagimdžiau. „Ai, ne pati...“ Guodžiantį dūsavimą išgirsdavau iš tų, kam norėdavosi atverti širdį. „Aha, ne pati. Nepavyko.“ Antrąkart artimieji drąsino, sakė, kad aš jauna, energinga ir turiu pagimdyti pati. Pati sau irgi bandžiau tai įteikti. Bet tas nebyliai spaudžiantis artimųjų palaikymas labai baugino...
O kas jei ir šįkart nepavyks? Ir nepavyko. „Negimdanti moteris“, – drėbtelėjo beširdiškai seselė, laukdama mano parašo ant operacijos sutikimo lapo.
O kas jei ir šįkart nepavyks? Ir nepavyko. „Negimdanti moteris“, – drėbtelėjo beširdiškai seselė, laukdama mano parašo ant operacijos sutikimo lapo.
Nuo ašarų pliūpsnio spėjau ir paspringti, o sąrėmiai vis nesiliovė draskę... Kodėl? Tik zvimbiančiai aidėjo mano galvoje. A, vat todėl. Šito egzamino man buvo nelemta išlaikyti ir aš pasijaučiau dukart nevykėlė. Juk skaičiau, kokie tie „cezarinukai“ būna mažiau imlūs, veiksnūs, dažniau pakliūva į rizikos grupes, mažiau pasiekia gyvenime ir išvis neturi tokio ryšio su mama kaip slinkę gimdymo takais. Šiandien kažkoks didis noras padrąsinti visas likimo drauges.
Vaikai tikrai mus mylės ne todėl, kad gimė natūraliai ar kad juo žindėme iki metų ar daugiau (aš už žindymą, bet tai tikrai ne vienintelis prieraišumo rodiklis). Mylės už tai, kad jiems esame Mamos. Vienintelės ir nepakartojamos. Mes turime suprasti, kad mūsų kiekvienos motinystės kelionė yra skirtinga ir mūsų sėkmė joje matuojame tikrai ne negimdymais be nuskausminamųjų, ilgalaikiu žindymu ar prieraišios tėvystės propagavimu. Turime palaikyti ir suprasti viena kitą, jokiu būdu nesmerkti, nes juk dažniausiai tai daro pačios mamos kitų atžvilgiu“, – rašė L. Mazalienė.
+1