Dvi frazės, kurių reikėtų atsisakyti, kad gyvenimas pasikeistų
Tai, ką mes šnekame, turi įtakos ne tik aplinkinių nuomonei apie mus, bet ir mūsų elgesiui. Atitinkami žodžiai konstruoja ir atitinkamus elgesio modelius. Pakeitus vienus žodžius kitais, turėtume pajusti skirtumą ir formuodami bei įgyvendindami savo tikslus.
Amerikietis profesorius Bernardas Rothas pernai išleistoje knygoje „The Achievement Habit“ siūlo kelis kalbos patobulinimus, kad jus lydėtų sėkmė.
Siekti tikslų galima išmokti, tai lyg raumenų treniravimas, kai norime, kad jie dailiai išryškėtų ir būtume tvirtesni. Tik šiuo atveju reikia ne fizinių pratimų, o sąmoningumo. Pateikiame porą gerų mąstymo modeliavimo pasiūlymų iš B.Rotho knygos.
Keiskite „bet“ į „ir“
Kai vartojate žodį „bet“, sukuriate konfliktą (ir kartais – priežastį), kuris realiai neegzistuoja.
Tai klaida, būdinga daugeliui mūsų, tą paneigti sunku. Dažnai mūsų sakinių antroji dalis, o kartais net ir pradžia, prasideda prieštaraujančiu jungtuku „bet“. „Viską padarei gerai, bet reikėtų šį tą patobulinti“, – kai jums taip pasako, ar tikrai jaučiatės viską padarę gerai? Antroji sakinio dalis ką tik paneigė pirmąją.
Arba „Eičiau į kiną, bet reikia sutvarkyti namus“. Juk galima pasakyti „Eičiau į kiną ir reikia sutvarkyti namus“. Juk ir tą, ir tą padaryti įmanoma, tik reikia rasti sprendimą – galbūt perskirstyti dienotvarkę ar susitvarkyti greičiau.
„Kai vartojate žodį „bet“, sukuriate konfliktą (ir kartais – priežastį), kuris realiai neegzistuoja, – rašo profesorius savo knygoje. – Kai vartojate žodį „ir“, smegenys ima ieškoti sprendimo, kaip viską įgyvendinti.“
Vietoj „turėčiau“ į „norėčiau“
B. Rothas siūlo labai paprastą pratimą – kitąkart, kai norėsite sakyti „aš turiu“ ar „aš turėčiau“, mintyse pakeiskite šį veiksmažodį į „aš norėčiau“.
„Šis pratimas labai efektyviai padeda žmonėms suprasti, ką jie nori veikti gyvenime – net ir tie dalykai, kurie jiems atrodė nemalonūs, iš tiesų buvo tai, ką jie patys pasirinko“, – paaiškina autorius.
Pavyzdžiui, jūs pageidaujate tvirto liekno kūno, todėl tenka užsiimti fizine veikla ir sveikiau maitintis. To daryti jūs galbūt nenorite, tad verčiate save ir vis primenate sau, kad reikia.
Tačiau niekam kitam to nereikia, tik jums – ir, tiesą sakant, jei jau vis tiek ketinate sportuoti ir sveikai maitintis, gal ne pro šalį būtų tai daryti ne per prievartą? Rezultatų jūs pasieksite ir viską atlikę suprasite, kad nieko bloga čia neįvyko, jums gal net buvo smagu. Nuo sveikesnio maisto pradėsite geriau jaustis, o fizinė veikla suteiks energijos.
Šie du Stanfordo profesoriaus pasiūlymai yra orientuoti į tradicinį mąstymą, kurį reikia pakeisti, kad pamatytume dalykus tokius, kokie jie iš tikrųjų yra. Kai tikslų pabandote siekti kitomis priemonėmis, paaiškėja, kad problemų, kur jų manėte esant, apskritai nėra.