Dvi paras areštinėje praleidusi „Kipro karalienė“ Rasa Žilevičė nutraukė tylą
Sekmadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad dėl tariamo graikų kipriečių nuosavybės pasisavinimo Šiaurės Kipre, Prancūzijoje buvo sulaikyta žinoma Lietuvos verslininkė Rasa Žilevičė. Po kelių dienų ji nutraukė tylą ir portalui Žmonės.lt pateikė savo versiją.
Praėjusią savaitę Kipro žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad lietuvė Nicos oro uoste, buvo sulaikyta pagal Kipro Respublikos valdžios išduotą Europos arešto orderį. Kaip teigiama, Rasa Žilevičė dvi paras praleido areštinėje ir nors vėliau buvo paleista, iš jos paimti dokumentai ir paskirtas įpareigojimas neišvykti iš Prancūzijos.
Moteriai mesti į tarimai siejami su R.Žilevičės nekilnojamojo turto sandoriais Šiaurės Kipre, teritorijoje, kuri nuo 1974 metų yra politiškai padalyta tarp Kipro graikų ir turkų administracijų, o turto nuosavybės klausimai išlieka itin jautrūs ir teisiškai sudėtingi. Lietuvė kaltinama sukčiavimu bei neteisėtais sandoriais su kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu.
Pati R.Žilevičė teigė, kad jos veikla Kipre atitinka galiojančius įstatymus, o susiklosčiusią suėmimo situaciją aiškino ilgalaikiu ginču dėl iki 1974 metų graikų kipriečiams priklausiusio turto.
Ji taip pat atskleidė, kad šiuo metu, pasitelkusi teisininkų komandą, kryptingai rengia kasacinį skundą Prancūzijos Kasaciniam teismui (Cour de cassation) ir plečia teisinę savo gynybą.
„Kreipiamės į tarptautinės teisės advokatus bei žmogaus teisių ekspertus. Šiuo metu skrupulingai vertiname visas įmanomas teisinės gynybos priemones tiek Prancūzijos nacionalinėje sistemoje, tiek Europos Sąjungos institucijose. Žmogiškai kalbant, šis etapas reikalauja didžiulės emocinės ištvermės, tačiau rankų nenuleidžiu. Man svarbiausia – pasiekti, kad procesas pagaliau taptų objektyvus.
Gynyba privalo remtis neginčijamais įrodymais, o ne prielaidomis. Teismas turi atsižvelgti į sudėtingą šalių geopolitinį kontekstą ir, žinoma, viršesnę Europos Sąjungos teisę, kuri privalo garantuoti teisingą procesą kiekvienam piliečiui“, – Žmonės.lt sakė verslininkė.
R.Žilevičienė pasakojo, kad po sulaikymo kreipėsi į Lietuvos ambasadą Paryžiuje ir prašė padėti su teisėsauga bendrauti prancūzų kalba.
„Iki šiol mano vienintelis kontaktas su Lietuvos ambasada yra vienas vienintelis skambutis. Dėl to tikrai neslepiu nusivylimo, nes tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui valstybės užnugaris yra kritiškai svarbus. Vis dėlto mano tikslas nėra veltis į konfliktus ar ieškoti kaltų. Aš labai noriu ir tikiuosi konstruktyvaus bendradarbiavimo.
Labai viliuosi, kad Lietuvos institucijos neliks nuošalyje ir principingai gins savo šalies pilietės teisę į teisingą, nešališką procesą užsienyje. Kad ir koks politiškai jautrus būtų šios bylos kontekstas, savo valstybės piliečio teisių apsauga privalo išlikti aukščiausiu prioritetu“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kaip vertina jai mestus kaltinimus, Rasa Žilevičė teigė, kad jokių įstatymų ji nepažeidė, o byla jau peraugo „asmeninės tragedijos rėmus“.
„Šie kaltinimai man yra didžiulis smūgis – jie visiškai nepagrįsti. Niekada gyvenime nesu sąmoningai pažeidusi jokių įstatymų. Beveik dvidešimt metų sąžiningai dirbu tarptautinio nekilnojamojo turto srityje. Visa mano profesinė veikla visada buvo visiškai vieša, legali ir skaidri – aš nieko neslėpiau, mokėjau mokesčius Lietuvoje, Pietų Kipre, Šiaurės Kipre.
Skaudžiausia, kad dabar baudžiamoji atsakomybė bandoma grįsti ne konkrečiais teisiniais įrodymais, o subjektyviomis interpretacijomis ar tiesiog mano asmeninės veiklos socialiniuose tinkluose analize. Todėl esu pasiryžusi eiti iki galo ir ginti savo tiesą bei gerą vardą visomis teisėtomis priemonėmis.
Ši byla jau seniai peraugo mano asmeninės tragedijos rėmus. Ji yra lakmuso popierėlis visai Europai, keliantis fundamentalius teisinius klausimus. Pirmiausia – tai platesnis, skausmingas Kipro salos klausimas. Kiek šiandien yra užtikrinamas dar 2003 metais duotas įsipareigojimas Europos Sąjungai, kad Kipro narystė bendrijoje bus naudinga visiems salos piliečiams, o ne tik vienai bendruomenei?
Tai yra klausimas apie teisinį tikrumą ir esminį teisingumo principą: ar gali Europos piliečiai būti persekiojami ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn už veiklą, kuri buvo vykdoma visiškai atvirai, teisėtai ir pagal tuo metu vietoje galiojusią teisinę sistemą? Labai tikiuosi, kad tarptautinės institucijos šiuos klausimus įvertins objektyviai, šaltu protu ir remdamosi tik teise, o ne politika“, – Žmonės.lt kalbėjo Rasa Žilevičė.
„Į visus klausimus dėl konsulinių paslaugų buvo atsakyta“
Portalas Žmonės.lt dėl susiklosčiusios situacijos ir R.Želevičės kaltinimų Lietuvos ambasadai Prancūzijoje, kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją. Pateikiame URM komentarą.
„Į Lietuvos ambasadą Prancūzijoje yra skambinęs asmuo, teigęs, kad dėl veiklos Šiaurės Kipre patiria „politinį persekiojimą“. Pokalbio metu asmuo patvirtino, kad nėra sulaikytas ir turi advokatą. Į visus klausimus dėl konsulinių paslaugų buvo atsakyta, suteiktos nuorodos dėl Prancūzijos teismuose prisiekusių vertėjų kontaktų, kurie skelbiami ambasados interneto svetainėje.
Norime atkreipti dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konsulinio statuto (toliau – Statutas) 10 str. 5 d., Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai negali veikti kaip asmens, kuris kreipiasi konsulinės pagalbos, gynėjai ar teisiniai atstovai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ar diplomatinės atstovybės taip pat negali daryti įtakos užsienio valstybės teisėsaugos institucijų darbui, jų atliekamoms procedūroms ar priimamiems sprendimams.
Pažymime, kad konsulinė pagalba teikiama tik Konsuliniame statute nustatytais atvejais. Kadangi šiuo metu nėra oficialių duomenų, jog asmuo būtų sulaikytas, suimtas ir asmuo nepateikė duomenų apie kitas Konsuliniame statute numatytas aplinkybes, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo teikti konsulinę pagalbą. Jei asmuo būtų sulaikytas ar suimtas, Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai, vadovaudamiesi Statuto 18 str., galėtų su juo susisiekti ar jį aplankyti, įsitikinti, kad jam užtikrinta teisė į gynėją ir, prireikus, vertėją, palaikyti ryšį su sulaikytu asmeniu bei įsitikinti, kad jo laikymo sąlygos nėra prastesnės nei buvimo valstybės piliečių.
Kartu primename, kad URM yra paskelbusi aktualią rekomendaciją Lietuvos piliečiams dėl rizikų, susijusių su nekilnojamojo turto sandoriais ar kitokios ūkinės veiklos Šiaurės Kipre vykdymu. Daugiau informacijos čia“, – rašoma URM pateikatme atsakyme portalui Žmonės.lt.