Dvidešimtmetį mintimis apie savižudybę gyvenęs aktorius Marius Repšys: „Šią vasarą išgelbėjau du žmones“

Kino ir teatro aktorius, knygos „Heraklis nr. 4“ autorius Marius Repšys, viešai prabilęs apie bipolinį sutrikimą ir patiriamus emocinius sunkumus, antradienio rytą dar kartą prisiminė laikotarpį, kuomet visos mintys sukosi apie savižudybę.

„Aš esu ta barikadų pusė, kuri visą tai perėjau. Galvojau apie savižudybę ir bandžiau tai padaryti ne kartą. Maniau, kad kiekvienas apie tai galvoja. Nuo aštuonerių iki trisdešimt vienerių metų mintys apie savižudybę mane persekiojo nuolat. Pagaliau priėjau tokį momentą, kai reikėjo gultis į ligoninę ir tuomet supratau, kad tai nėra normalu. Šią vasarą nuo savižudybės išgelbėjau du žmones. Reagavau žaibiškai ir suteikiau jiems pagalbą. Būtina apie tai kalbėti garsiai, nes dialogas gali išgelbėti mūsų artimuosius“, – stebėti savo aplinką kvietė aktorius. 

„Nors ne vienerius metus jaučiausi iš tiesų prastai, bene visi aplinkiniai nekreipė dėmesio į mano siunčiamus signalus. Dažniausiai žmonės arba tylėdavo, arba puldavo juokauti. Suprantu  – jie bijojo. Bet tikiu, kad reikia pradėti mokytis įsiklausyti į šalia esančius. Pradėti klausti ir kalbėtis, o svarbiausia – kalbėtis drąsiai, atvirai ir be užuolankų“, – teigė M. Repšys.

Vilnius – savižudybių prevencijos lyderis

„Tema yra skaudi ir sunki kalbėti. Pradžioje reikėtų išsakyti palaikymą nusižudžiusių žmonių artimiesiems. Nusižudžiusių žmonių vis dar yra daug, o artimųjų – dar daugiau“, – Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos proga užuojautą išreiškė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus miesto mero teigimu, lyginant Lietuvos miestų situaciją, Vilnius išlieka savižudybių prevencijos lyderiu: „Sostinėje savižudybių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra mažiausias. Lietuvos vidurkis pernai buvo 24,38 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o Vilniuje jis buvo 16,19 atvejų. Šių rezultatų pasiekėme nuoseklaus koordinuoto  visų specialistų – pedagogų, slaugytojų, gydytojų – darbu. Kartu įgyvendinome daugybę priemonių, tarp jų – platformos tuesi.lt sukūrimas, savivaldybės remiamų savižudybių prevencijos mokymų „safeTALK“ organizavimas ir kitos. Esame pasirengę toliau investuoti gerindami psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą mieste. Turime siekį iki 2022 metų sostinės Vasaros gatvėje sukurti moderniausią Baltijos šalyse psichikos sveikatos centrą“.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenimis, nuolat didėja bendrųjų psichologo konsultacijų gavėjų skaičius. 2017 m. konsultacijos suteiktos 1 543 Vilniaus miesto gyventojams, o 2018 m. šis skaičius išaugo daugiau nei du kartus.

Dėl vienos savižudybės kenčia šeši žmonės

„Tyrimo duomenys rodo, jog situacija gerėja. Skaičiai aiškiai iliustruoja, jog visuomenė sąmoningėja, vis daugiau žmonių mato save kaip tuos, kurie gali atpažinti ir nukreipti pas pagalbos teikėjus. Matyti, jog bendras mūsų visų darbas duoda rezultatų. Tai yra labai svarbu, mat Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai 6 kitiems žmonėms. Todėl rugsėjo 10-ąją, Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos proga sostinėje vykstantys renginiai sąmoningai orientuoti tiek į pagalbą sau, tiek kitam. Kiekviena išsaugota gyvybė yra didelis laimėjimas mums visiems“, – teigė  Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.

Nebijokite pokalbio apie savižudybę

Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio, tie žmonės, kurie galvoja apie savižudybę, išgyvena didelę kančią ir skausmą: „Apie savižudybę pradedama galvoti tuomet, kuomet žmogus jaučiasi beviltiškai. Kreiptis pagalbos dėl to atrodo labai sunku. Galima ir iš tiesų vertėtų nebijoti pasiteirauti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, jei kyla tokia nuojauta. Dažnai toks klausimas gali sukelti palengvėjimą ir tapti rimto pokalbio pradžia. Draugas ar šeimos narys gali pajausti, jog apie tai galima kalbėti atvirai.“

„Rodos, paprastas pokalbis gali padėti su emociniais sunkumais susiduriančiam žmogui. Tačiau svarbu prisiminti ir tai, kad ne viskas priklauso nuo jūsų pagalbos. Dėl to labai rekomenduoju nelikti vieniems ir kreiptis į specialistus. Jie gali pagelbėti pradedant pokalbį su galimai apie savižudybę galvojančiu žmogumi, padėti atpažinti savižudybės riziką. Ieškantys pagalbos gali ne tik kreiptis į psichologus ar psichiatrus, bet ir sudalyvauti savižudybių prevencijos mokymuose „safeTALK“ ar apsilankyti nacionalinėje savižudybių prevencijos svetainėje tuesi.lt“ – drąsina P. Skruibis.

Specialistai išskiria 10 frazių, kurios gali praversti pradedant pokalbį su apie savižudybę galvojančiu asmeniu:

1. „Papasakok, kas nutiko, kad šitaip jautiesi“
2. „Man rūpi“
3. „Gali su manim pasidalinti visomis savo mintimis“
4. „Kalbi apie savižudybę. Tai rimta“
5. „Aš galiu kalbėtis apie savižudybę“
6. „Minčių apie savižudybę gali kilti kiekvienam“
7. „Papasakok savo mintis apie savižudybę. Aš klausau“
8. „Mintys apie savižudybę praeina gavus pagalbos“
9. „Jautiesi vieniša(s), bet nesi viena(s)“
10. „Esu su tavimi“
    
    

Psichologinės pagalbos telefonai

Vaikų linija www.vaikulinija.lt 116 111 Kasdien 11.00-21.00

Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28888 I-VII visą parą

Sidabrinė linija www.sidabrinelinija.lt 8 800 800 20 I-V 8.00-20.00

Vilties linija www.kpsc.lt 8 800 60700 Visą parą

Pagalbos moterims linija 8 800 66366 I-V 10.00-21.00

Linija Doverijai (pagalba teikiama rusų kalba) 8 800 77277 I-V 16.00-20.00

Vilniaus moterų namų krizių centras 8 800 22008 I-V 9.00-17.00

Vaiko raidos centras 8 5 275 75 64 Visą parą