Dviejų mažamečių mama vietoje sporto varžybų – į kovą su agresyvios formos vėžiu: „Vaikams rašau laiškus“

„Neturiu kito pasirinkimo, tiesiog privalau pasveikti“, – atvirą pokalbį pradeda Leoneta, paklausta, kaip šiuo metu jaučiasi ir iš kur semiasi stiprybės. Didžiausias jos ramstis – vaikai, kurių moteris beprotiškai pasiilgsta.

Paminėtina tai, kad Leoneta yra itin aštraus humoro mėgėja, o saviironija jai išties padeda išbūti slogias akimirkas. Visgi, prabilus apie vaikus jauna moteris susigraudina ir mintimis nuklysta į mažą tarpelį tarp chemoterapijų, kai turėjo šiek tiek daugiau jėgų ir vaikus nusivežė prie jūros. Akimirkos, kai visi trise vaikščiojo prie jūros, prieš miegą skaitė pasakas ir džiaugėsi jūros ošimu – dabar pačios brangiausios dovanos, kurias dar daugybę kartų jauna moteris nori įteikti savo vaikams. „Tada dar turėjau jėgų jais pasirūpinti“, – sako Leoneta.

Vykstant gydymui jauną moterį visiškai apleido jėgos, todėl su sopuliu širdyje Leoneta per atstumą priversta stebėti, kaip auga jos vaikai. Vienam vaikui vos dveji, kitam – šešeri metukai. Gydymo metu mažylius prižiūri Leonetos tėvai arba vaikų tėtis, o prisiminimai apie laiką kartu yra tai, kas neleidžia prarasti jėgų ir skatina toliau kovoti už gyvenimą. „Kas kartą susitikus su vaikais ligoninėje ar namuose, šiuo metu lydi baimė – ar jų sloga užkrečiama, ar aš galiu juos apkabinti ir pabučiuoti, nes kiekvienas menkiausias virusėlis dabar gali baigtis rimčiausiomis komplikacijomis“, – sako jauna moteris.

Laiškas vaikams į ateitį

Leoneta įsitikinusi, kad sunkus ligos kelias paliečia ne tik ją pačią, tačiau ir vaikus. Dėl vėžio diagnozės gyventi su mažamečiais skyriumi yra neabejotinai traumuojanti patirtis, kurią gyvų ir virtualių susitikimų metu moteris bando užglaistyti meile ir šiluma. „Vaikams rašau laiškus, ką man reiškė šiuo sunkiu laikotarpiu turėti jų palaikymą ir buvimą šalia, stebėti kad ir virtualiai, kaip jie auga. Laiškus įteiksiu jiems paaugus ir labai tikiuosi, kad tai galėsiu padaryti pati, nes ligą būsiu įveikusi“, – atvirai dalijasi moteris.

Pacientei širdyje įtrigęs pokalbis su tuo metu dar penkerių metukų sūnumi, kuris kas vakarą, tarp pirštų glostydavo mamos plaukus ir tokiu būdu nusiraminęs užmigdavo. Šis ritualas berniuką lydėjo nuo kūdikystės ir kažkuriuo metu jis ištarė žodžius, jog mamą myli tik su plaukučiais. Šie žodžiai Leonetai mintyse skambėjo išgirdus vėžio diagnozę ir supratus, kad netrukus, pradėjus gydymą, neteks plaukų. „Kai sūnui pasakiau, jog sergu ir kad tuoj mama bus be plaukų, mano penkiametis man pasakė, kad jeigu tai bus laikina ir aš dėl to pasveiksiu, jis mane mylės visokią. Dar pridūrė, kad mane pagydys meilė ir ramybė“, – mintimis, kurių niekada nepamirš, dalijasi moteris.

Sportas – ne tik didžiulė aistra, bet ir pragyvenimo šaltinis

Iki ligos Leoneta aktyviai užsiėmė sportu ir buvo asmeninė trenerė, padėjusi daugeliui žmonių atrasti judėjimo džiaugsmą bei palaikanti sporto kelyje. Pastaruosius kelis metus moteris buvo ypač susidomėjusi jėgos sportu ir tą patį lemtingąjį pavasarį ji ruošėsi dalyvauti pirmosiose jėgos sporto varžybose. „Didžiulis kontrastas, kai sieki sporto aukštumų, o visai netrukus mokaisi vaikščioti iš naujo“, – ironiškai sako Leoneta, prisimindama tuos laikus, kai kūnas leido gyventi aktyvų gyvenimą.

Įtarimai apie sveikatos problemas pasireiškė dar 2022 metais, kai moteris pajuto vis stiprėjančius nervinius skausmus kūne. 2023 metais moteriai nustatyta klaidinga diagnozė – dėl anksčiau turėtos streptokoko infekcijos, šie simptomai buvo priskirti infekcijos padariniams, o jiems malšinti Leonetai paskirti vartoti steroidai. „Jie išties malšino skausmus ir kurį laiką gyventi buvo bent jau pakenčiama“, – prisimena Leoneta ligos pradžią.

Pirminė diagnozė – streptokoko infekcijos padariniai arba smegenų infarktas

Neilgai trukus stiprūs skausmai grįžo, taip pat ėmė tirpti liežuvis, pusė jo netrukus atrofavosi. Jauna moteris buvo paguldyta į ligoninę ir netrukus pasipylė medikų išvados, atlikus išsamius tyrimus – galvoje pastebėtos onkologinės ligos užuomazgos, tarpuplautyje 10 centimetrų auglys, o kaulų čiulpuose – žaibiškai plintančios vėžinės ląstelės. Nedelsiant pradėtas gydymas chemoterapija.

Šį etapą Leoneta prisimena kaip labai sudėtingą, tačiau teikiantį daug vilties – vos per mėnesį laiko pasiekta remisija, o navikas susitraukė iki 4 centimetrų. Tada atlikti tyrimai parodė, kad kaulų čiulpai jau „švaresni“, nors vėžinių ląstelių dar vis aptinkama. Medikų sprendimas ligai pažaboti – spindulinis gydymas, vėliau dar keli chemoterapijos kursai. Varginantis gydymo planas nualino Leonetos organizmą ir vienu metu vežinių ląstelių padaugėjimas ir vėl pastebėtas kaulų čiulpuose, tad nuspręsta vėl leisti chemoterapinius vaistus. Po chemoterapijos moterį ištiko komplikacijos – išplonėjus žarnyno sienelėms į kraują ėmė sunktis visa, kas galiausiai sukėlė sepsį.

Per stebuklą išgyventas sepsis

Leonetą prižiūrintys gydytojai realistiškai vertino padėtį ir pasakė, jog išgyventi tokią būklę šansų labai mažai. Visgi, jauna moteris išsikapstė, tačiau vėžys ir toliau bujoja – tyrimai parodė net 70 % ligos organizme. Jėgų kovoti Leoneta semiasi iš savo atžalų, kurioms vos dveji ir šešeši metai, tačiau didžiausia problema, jog vienintelis kelias į pasveikimą – chimerinių antigenų receptorių T ląstelių (CAR-T) terapija, kol kas atliekama vos keliuose vėžio centruose pasaulyje. „Tačiau jau pirmieji šių tyrimų rezultatai rodo neabejotiną efektyvumą gydant net ir pačias agresyviausias ir standartiniam gydymui atsparias T ląstelių vėžio formas“, – sako gydytojas Lukas Kevličius.

Liga įgavo atsparumą bet kokiam gydymui

„Labai reta ir agresyvi Leonetos liga – T ląstelių limfoblastinė limfoma/leukemija, buvo gydoma intensyvia chemoterapija bei radioterapija, tačiau, nepaisant pradžioje stebėto gero atsako į gydymą, ilgainiui liga įgijo visišką atsparumą chemoterapijai. Deja, chemoterapijai atsparių T limfoblastinių limfomų/leukemijų gydymo galimybės yra itin ribotos, ir bendra tokių pacientų pasveikimo prognozė yra labai bloga“, – komentuoja gydytojas.

Jaunai dviejų vaikų mamai reikalingas gydymas užsienyje, kuris gali kainuoti 100 000 eurų. Tokios lėšos moteriai yra tiesiog nesuvokiamos ligos kontekste, kai visą šį laiką ji praleidžia ligoninėje. „Laimei, turiu tėvus, kurie padeda ne tik vaikų priežiūroje, tačiau ir finansiškai – nepaisant dabartinės būklės privalu kas mėnesį mokėti būsto paskolą, leisti vaikus į darželį bei mokyklą“, – atvirai sako moteris. Tiksli suma nėra aiški, tačiau Ispanijoje, Barselonoje esanti klinika, kuri atlieka būtent tokį gydymą, kurį rekomenduoja medikai Leonetai, įspėjo apie galimą kainą.

Vienintelė galimybė suvaldyti vėžį – gydymas Ispanijoje

Jau pirmosios gruodžio dienomis pacientė keliaus į Barseloną, nes dabar yra tinkamas metas pradėti gydymą. Jis gali būti atliekama tik ligą suvaldžius, esant reikiamiems rodikliams.

Šiuo metu svarbiausias moteris tikslas – sustiprėti ir didvyriškai atlaikyti gydymą, kuris yra vienintelė opcija, norint suvaldyti vėžį. Visus geros valios žmones kviečiame prisidėti prie Leonetos gydymo Barselonoje ir suteikti galimybę vaikams dar ilgus metus džiaugtis mylinčios mamos šiluma.

RIMANTO KAUKĖNO PARAMOS GRUPĖ

Teisinė forma: LABDAROS IR PARAMOS FONDAS

Kodas: 302721009

Sąskaitos nr:. LT147290099086499744

Bankas – CITADELE

Paskirtis: PARAMA LEONETAI