Dviračiais per Lietuvą

Važiuoti dviračiu, žinia, galima, bet kur: miškais, laukų ar kaimų keliukais. Visgi pasirinkusi specialius, dviratininkams skirtus maršrutus galite ne tik pasivažinėti, bet dar ir pasikultūrinti.

Pajūrio dviračių trasos

Čia jūsų laukia daugiau kaip dviejų šimtų kilometrų ilgio trasa, paženklinta specialiais dviračių trasos ženklais. Pajūrio dviračių trasą sudaro trys skirtingos atkarpos: Klaipėda–Nida (52 km per Kuršių neriją), Klaipėda–Būtingė (apie 50 km per Pajūrio regioninį parką ir Palangą iki Latvijos sienos) ir Klaipėda–Rusnės sala (apie 115 km palei Kuršių marias ir Nemuno deltą).

Viena gražiausių ir mėgstamiausių dviračių trasų palei Baltijos jūrą – Juodkrantė–Nida. Grynas oras, kvepiantys pušynai ir begalė įdomių vietų. Mindami dviračio pedalus, atokvėpio valandėlę Smiltynėje užsukite į Jūrų muziejų ir delfinariumą. Vertėtų stabtelėti ir Juodkrantėje, kur yra garsioji Griekų liepa ir kormoranų perykla (ją galima stebėti nuo apžvalgos aikštelės). Pasijusite it priešistorės laikais. Mažiesiems patiks Akmenų skulptūrų parkas, Raganų kalnas, Vėtrungių galerija. Pervalkoje, kurortinėje žvejų gyvenvietėje, įsigysite šviežiai rūkytos žuvies ir skaniai papietausite. Nidoje pasigrožėsite Parnidžio kopa ir apžiūrėsite Saulės laikrodį, Švyturį ir kt. Verta užsukti į T. Mano namelį, etnografinę žvejo sodybą ir kt. 

„Mažasis gintaro kelias“ driekiasi maršrutu Šventoji–Klaipėda–Nida (su nakvyne įveiksite per dvi dienas). Bendras trasos ilgis apie 95 km. Minant pedalus šiuo maršrutu, Šventojoje galite aplankyti Žemaičių alką, Palangoje – Gintaro muziejų, Karklėje – gintaro rinkimo vietas, Juodkrantėje – Gintaro įlanką, Nidoje – Mizgirio gintaro galeriją.

Populiarus turistinis maršrutas „Kuršių kelias“. Trasos Būtingė–Palanga–Karklė–Klaipėda–Priekulė–Dreverna–Svencelė–Ventės ragas ilgis apie 110 km. Kelionė prasideda nuo Lietuvos su Latvija sienos ir trunka apie 16 valandų. Pakeliui verta stabtelėti ir apžiūrėti šiuos objektus: Būtingėje – evangelikų liuteronų bažnyčią (1824 m.), Šventojoje – Žemaičių alką, Ošupyje – migruojančių paukščių susibūrimo vietas, Nemirsetoje – pajūrio regioninį parką, Karklėje – žvejų rekreacinį kaimą, Olandų kepurės skardį, Žardės piliakalnį, Reiskių tyro pelkes, karaliaus Vilhelmo kanalą, Svencelės pelkę, Ventės rage – ornitologijos stotį, Švyturį, molą ir kt.

Su dviračiu po Dzūkiją

Dzūkijos regionas nuo seno garsėja plačiomis ir srauniomis upėmis, pušynais. Lankytinų vietų čia į valias. Nesigailėsite pasirinkę kurį nors maršrutą, vedantį per Dzūkijos nacionalinį parką, kuriame yra 28 draustiniai, 17 saugomų gamtos paminklų ir 78 kraštovaizdžio objektai. Verta stabtelėti prie šaltinio „Ūlos akis“, „Bobos daržo“, Marcinkonių, Lynežerio ir Šunupio žemyninių kopų masyvų. Parke tyvuliuoja 48 ežerai, didžiausi – Gelovinės, Lizdų ir Lyno.

Dzūkijos nacionalinis parkas išvagotas upių ir upelių, iš viso jų priskaičiuojama apie 30. Parko informacijos centre yra dailės galerija, Marcinkonyse – Etnografijos ir Čepkelių valstybinio rezervato muziejai. Smagu įkopti į Merkinės ar Liškiavos piliakalnius. Ūlos draustinyje galima pasigrožėti autentišku 48 sodybų kaimu, aplankyti žymaus dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimtinę, garsųjį Grūto parką, kuriame įkurtas sovietinių skulptūrų muziejus.

Įdomus maršrutas Dzūkijos smėlynais ir po Čepkelių raisto rezervatą. Visur yra nuorodos su rodyklėmis. Rezervate įrengta apžvalgos aikštelė su bokšteliu, nuo kurios atsiveria pelkių tolių ir salų grožis. Įdomus ir dviejų dienų maršrutas Zervynos–Marcinkonys–Musteika–Kabeliai–Margionys–Kapiniškės–Puvočiai–Žiūrai–Zervynos. Trasos ilgis apie 100 km. Grožėdamiesi apylinkėmis, neskubėdami ją įveiksite maždaug per 9 valandas.

Jeigu tektų dviračiais minti pro Karpiškių kaimą, užsukite į Broniaus Jurgelevičiaus žvėrynėlį, mini zoologijos sodą. O jei pasitaikys proga minti pro Dargužius, nepraleiskite progos pasisvečiuoti pas sūrininkus.

Po Aukštaitijos nacionalinį parką

Vienas populiariausių ir turistų mėgstamiausių – dviejų dienų maršrutas Palūšė–Strigailiškis–Vaišniūnai–Šuminai–Strazdai–Vaišnoriškė–Daunoriai–Varniškės–Stripeikiai–Ginučiai–Kimbariškė–Benediktavas–Linkmenys–Kaltanėnai–Palūšė. Važiuojama apie 70 km (iš jų apie 40 km žvyrkeliu ir miško keliukais). Maršrutas nesudėtingas. Keliaudami turėsite progą aplankyti visas įdomiausias Aukštaitijos nacionalinio parko vietas: Augulių namų muziejų Gaveikėnuose, Gaveikėnų vandens malūną, Pabaluošės kadagyną, Senovinės bitininkystės muziejų Stripeikiuose, Pakaso vandens malūną, skulptūrų taką palei Lūšių ežerą ir kt. 

Pernakvoti geriausiai nakvynės namuose ar kempinguose. Jei ketinate statyti palapinę, apsistokite tik specialiai įrengtose stovyklavietėse, antraip gresia nemažos baudos. Daugelis turistų įsitaiso prie Ginučių malūno. Galėsite pasimaudyti, nuplauti nuovargį, o rytą tęsti kelionę pro Ginučių, Papiliakalnės ir Linkmenų piliakalnius. Neaplenkite ir Ladakalnio (geomorfologinio gamtos paminklo), nuo kurio atsiveria nuostabi panorama su tolumoje tyvuliuojančiais šešiais ežerais.

Po Žemaitijos nacionalinį parką

Tikrai nenusivilsite pasirinkę išvyką dviračiais po Tytuvėnų regioninį parką. Jis užima 18159 hektarų plotą ir apima Kelmės, Raseinių ir Radviliškio rajonus. Kalvos, ežerai, pelkynai – pakerės nuostabūs peizažai. Pakeliui galėsite aplankyti garsiąją Šiluvą, kur 1608 metais apsireiškė Švč. Mergelė Marija (dabar čia stovi koplyčia), ir ne mažiau įspūdingą senovinį Tytuvėnų bažnyčios bei vienuolyno ansamblį. Dėmesio vertas ir Kurtuvėnų regioninis parkas. Jame yra kempingas, vyksta įvairios šventės ir festivaliai.

Keliaudami dviračiais, stabtelėkite pasigėrėti 30 kilometrų ilgio Platelių ežero kraštovaizdžiu, Platelių miesteliu. Būtinai pakilkite į apžvalgos aikštelę prie Platelių ežero – išvysite nuostabią Žemaitijos panoramą, tris iš septynių šiame ežere esančių salų. Verta apžiūrėti ir Raganos uosį, augantį Platelių dvaro parke. Tai storiausias Lietuvos uosis, jo plotis siekia 7,2 metro. Nemažai įspūdžių patirsite ir klaidžiodami po apylinkes: šalia Šarnelės piliakalnio yra buvusi senovinė gyvenvietė, o Mikytų piliakalnis garsėja akmeniu su velnio pėda bei maldų šuliniu. 

Žemaitijos nacionaliniame parke taip pat įdomu pamatyti militarizmo ekspoziciją, privačią L. Černiausko meno galeriją-kūrybines dirbtuves, Užpelkių piliakalnį, Pakastuvos, Laumalenkų, Juodupio ir kitus draustinius bei Plokštinės gamtos rezervatą (į pastarąjį reikia gauti leidimą).

Dar keli maršrutai

Birštonas
Žvėrinčiaus miško takas – 15 km
Jame įrengtos poilsio aikštelės ir laužavietės, yra medžio skulptūrų. Didžiąją Žvėrinčiaus tako trasos dalį sudaro asfaltuota tako danga, vedanti į kelią Prienai–Vilnius.

Po Vilniaus apylinkes
Maršrutai po Vilniaus miestą ir apylinkes: senamiestis–Vingio parkas–Lazdynai; nuo Jeruzalės iki centro palei Nerį; Santariškės–Verkių parkas–Žalieji ežerai; yra dviračių maršrutas po Verkių regioninį parką; Santariškės–Neries kilpa–Trakai ir kt.

Po Trakus ir jų apylinkes
Maršruto „Karališkasis Užtrakis“ ilgis 24,2 km, paplaukiojant laivu – 12,7 km; pažintinis maršrutas po Trakų istorinį nacionalinį parką „Po angelų sparnais“. Varnikų botaninio zoologinio draustinio pažintinis takas ( nuo Trakų  turizmo informacijos centro bendras ilgis 10,1 km, bendras pažintinio tako ilgis 3,5 km, iš kurių 1,3 km sudaro lentinis takas, vedantis per pelkę. 

Kaunas ir jo apylinkės
Kaunas–Rumšiškės; Kaunas–Babtai–Raudondvaris; Kaunas–Kulautuva; Kauno pilis–Marvos dvaras–Kačerginė–Zapyškis–Ringaudai; Kleboniškio miško parkas; Kaunas–Kačerginė; Kauno marių regioninis parkas–Pažaislis–Panemunė–Kauno centras ir kt.