Britų rašytojas Anthony HOROWITZAS (71) yra parašęs daugiau nei šešiasdešimt knygų, tačiau dar daugiau žmonių žino pagal jo scenarijus sukurtus detektyvinius serialus „Puaro“, „Foilo karas“, „Midsomerio žmogžudystės“. Iano Flemingo ir Arthuro Conano Doyle’io paveldėtojai būtent jam patikėjo prikelti Džeimsą Bondą ir Šerloką Holmsą, o gimtoji šalis apdovanojo Britų imperijos ordinu už nuopelnus anglų literatūrai.
Mūsų pokalbis vyksta per nuotolį: rašytojas sėdi savo darbo kambaryje, apsuptas knygų ir prirašytų popieriaus lapų, jam už nugaros – žmogaus kaukolė, kurią mama padovanojo tryliktojo gimtadienio proga, ir languota Tintino raketa.
„Galva yra mano erdvėlaivis, o aš – prie valdymo pulto sėdintis vadas“, – sako bestselerių autorius, per keturis rašymo dešimtmečius taip ir nepraradęs berniukiško tikėjimo istorijų galia.
Šešiasdešimt parašytų knygų! Natūralu, kad vienos brangesnės už kitas, bet ar įmanoma visas atsiminti? Ir ar niekada nekilo minties, kad vaizduotė gali atsitrenkti į sieną, išsekti?
Uždavėte du labai skirtingus klausimus (šypsosi). Ar prisimenu visas knygas? Tai tas pats, kas paklausti, ar prisimenu šitą pirštą ar nosį. Knygos yra dalis manęs, žinoma, prisimenu kiekvieną. Kaskart, sėsdamas rašyti, viliuosi, kad nauja bus geresnė už ankstesnę. Ar turiu mėgstamiausią? Galbūt tai – „Audros lūžis“ („Stormbreaker“), ji mane išgarsino ir tapo labai ilgos kelionės pradžia: apie tą patį personažą parašiau keturiolika knygų. Yra knygų, kurias laikau geriausiomis, bet švelnumą jaučiu visoms. Jos – tarsi mano šeima.