Prireikė ne vieno dešimtmečio, kad kadaise buvęs žinomas modelis, paskui – VGTU studentas, šiandien – nekilnojamojo turto ekspertas ir trijų atžalų tėvas Martynas IVINSKAS (44) realizuotų save kaip dailininkas. To įrodymas – kelios svarios parodos Los Andžele ir kūrinys „Citizen“ – šią baltą žiemą kontrastuojančiu art street stiliumi ištapyta vieno sostinės Naujamiesčio namo siena.
Prieš dvidešimt metų modelio darbas buvo kur kas populiaresnis ir kėlė didesnį publikos susidomėjimą nei, tarkime, šiandien. O kalbant apie vyrus modelius, reikia pabrėžti, kad Lietuvoje buvai tarp pirmųjų.
Džiaugiuosi, kad įgijau tokios unikalios patirties, kurios link vedė smalsumas ir drąsa būti viešajame gyvenime. Modelio darbas suteikė daug pažinčių ir leido apvažiuoti nemažai pasaulio. Lietuva tada buvo lyg Laukiniai Vakarai. Esu iš tų, kurie kiekvieną prabėgusią savo gyvenimo minutę vertina kaip nepakartojamą patirtį – nesvarbu, ji gera ar bloga. Jei gera, mėgaujiesi, jei bloga – mokaisi iš jos. Dabar podiumu vaikšto ir reklamoms fotografuojasi turbūt jau mano vyresniojo sūnaus karta, net neįsivaizduoju, kas vyksta tame mados pasaulyje, tad negalėčiau lyginti: tada ir dabar. Jaučiu, kad dabar modelio darbas taip nesureikšminamas, visiems ne taip jau svarbu, kas vaikšto podiumu, o mano epochoje publikai vis dar buvo smalsu: „gal jis – gėjus“, „gal savimyla narcizas“, „gal žigolas“, o „gal tiesiog pasiturinčių vyresnių moterų draugas“? Tiesa, mane tokie smalsavimai, matyt, aplenkė, nes jų negirdėjau net kaip gandų. Kai pro akis šmėkšteli kokia nors jaunystės nuotrauka, tas mano veržimasis į sceną atrodo toks juokingas...