E.Kernagytei-Dambrauskei suėjo 38-eri: apie įvertą auskarą į nosį, „Kernagio“ filmą ir šeimą

38-asis gimtadienis Eglei Kernagytei-Dambrauskei ilgam įsirėš atmintin. Jį primins ne tik puikios emocijos, bet ir kolegų iš radijo stoties ZIP FM staigmena – į nosį įvertas auskaras.

„Mano visiškai išprotėję kolegos žinojo, kad turėjau svajonę nosyje prasidurti skylę ir įsiverti auskarą. Taigi, vedu laidą ir žiūriu – į studiją įeina kažkokia moteris su adatomis. Tiesioginio eterio metu man į nosį įvėrė auskarą! Tada dar buvau „kosmose“ ir dėl šoko nespėjau sureaguoti į skausmą, nors skaudėjo žiauriai“, – kvatodama portalui Žmonės.lt pasakoj Eglė.

Iš solidarumo auskarą įsivėrė ir Eglės eterio kolega Gedas Saročka. Nepaisant skausmo ir patirto šoko, Eglė šia bendradarbių staigmena labai džiaugėsi.

„Esu labai patenkinta, man gražu, o jei vėliau nebepatiks, lengvai galėsiu auskarą išsiimti. Be to, jo įsiverti pati neišdrįsau ir tikriausiai nebūčiau pasiryžusi, tad labai gerai, kad kažkas stumtelėjo“, – šypsosi radijo laidų vedėja.

Eglė džiaugėsi ne tik siurprizu ir naujuoju aksesuaru – jai gimtadienis savaime teikia daug pakilių emocijų. Ji tikina, kad etapas, kai į šią dieną žvelgdavo melancholiškai, jau praeityje. Dabar tai – didžiulė gyvybės ir gyvenimo šventė.

„Gimtadienis – labai ypatinga proga, nes šią dieną atėjau į pasaulį. Visada padėkoju savo mamai, nes tai, ko gero, yra žmogus, kuris daugiausiai prisidėjo prie mano gimimo. Šią dieną jaučiuosi labai laiminga, esu puikios nuotaikos ir visuomet jį kaip nors pažymiu“, – dalijasi E.Kernagytė-Dambrauskė, šiemet dėl nerimstančios pandemijos sukaktį paminėjusi artimiausių žmonių ratelyje.

Gimtadienis neretai tampa atskaitos tašku, leidžiančiu įvertinti praėjusius metus. Atgal pažvelgusi Eglė tikina, kad metai jai buvo išties geri: veiklos ir darbų netrūko, nors pandemija viską šiek tiek pristabdė. Vienas reikšmingiausių šių metų projektų – jos vyro Vyto Dambrausko režisuotas ir M.A.M.A. apdovanojimuose nominuotas grupės „Happyendless“ klipas „Paliekant Žemę“, kuriame nusifilmavo ir jos sūnus Džiugas. Tačiau ties juos prasmingų įvykių sąrašas nesibaigia.

„Happyendless“ ir Eglė Vakarinaitė – „Paliekant Žemę“:

„Pandemija privertė atsigręžti artimiausius žmones, tad su šeima praleidome labia daug kokybiško laiko. Taip pat išmokau būti su savimi ir daugiau pagalvojau apie tai, kas man patinka ir ko noriu. Nustojau jaudintis dėl toksiškų žmonių, jų veiksmų, išsilaisvinau iš stereotipų ir kompleksų.  Seniau labai daug galvodavau, ką apie mane pamanys kiti, o dabar tam nebeskiriu tiek dėmesio – tai tik energijos švaistymas. Atsirado daugiau noro atsiremti į savo nuomonę apie save.

Šiuos metus vainikavo geras darbas: praėjusią savaitę iš prieglaudos pasiėmėme šunį. Džiugu, kad padarėme malonų ir prasmingą dalyką“, – šypteli ji ir priduria, kad gimtadienio proga sau labiausiai linkėjo ramybės, lengvumo ir laisvės.

Po ilgo laukimo – filmo apie tėtį V.Kernagį premjera

Naujus gyvenimo metus E.Kernagytė-Dambrauskė pasitinka ne ką prastesnėmis nuotaikomis. Netrukus kino teatruose pasirodys ilgai puoselėtas ir išlauktas projektas – pirmasis kino filmas apie Eglės tėtį, maestro Vytautą Kernagį. Dokumentinėje juostoje „Kernagis“ žiūrovai turės galimybę legendinį artistą pamatyti tokį, kokį jį matė tik šeima.

Eglė pasakoja, kad prieš kelis metus išgirdusi filmo režisieriaus Andriaus Lekavičiaus idėją buvo labai patenkinta ir užtikrinta, kad viskas bus gerai. Tuo ji neabejoja ir dabar, nors galutinės filmo versijos dar nematė – premjerą nori išvysti kino teatre. Pasirodo, jos „Kernagio“ kūrybine komanda laukė ilgiau nei metus.

„Nors kūrybiniai darbai buvo atlikti laiku ir filmo premjera turėjo įvykti dar 2020-rudenį, jos data dėl pandemijos vis nusikėlė. Kai ėmė plisti omicron atmaina, su jauduliu svarsčiau, kas bus, jei renginį vėl teks nukelti, bet, rodos, šįkart viskas pagaliau pavyks“, – džiaugiasi ji.

Prie juostos realizavimo daug prisidėjo visa anapilin iškeliavusio V.Kernagio šeima. Ji su režisieriumi A.Lekavičiumi ir jo komanda dalijosi archyvine medžiaga bei konsultavo dėl jos panaudojimo filme. Vis tik artimiegi stengėsi per daug jos nesisavinti ir pasidalinti su maestro gerbėjais.

„Tie kadrai mums labai asmeniški ir artimi, be to, pati tėčio tema itin jautri, tačiau yra daug žmonių, kuriuos jis įkvėpė ir kuriems jo muzika bei kūryba buvo svarbi gyvenimo dalis, tad norisi, kad jie tai pamatytų. Kartu trokštu, kad filmas paliestų ir jaunus žmones, paskatintų juos paimti į rankas gitarą, sukurti savo dainą ar bendrai daryti tai, kas patinka. Dėl viso to premjeros laukiu su nekantrumu ir dideliu jauduliu, nes jaučiu atsakomybę, kad viskas pavyktų ir filmas žmonėms patiktų“, – su Žmonės.lt dalijasi E.Kernagytė-Dambrauskė.

Filmo anonsas:

Košmarai apie klaidas radijo eteryje

Šiuo metu E.Kernagytę-Dambrauskę kasdien galima išgirsti radijo stoties ZIP FM stotyje, kurioje ji su kolega Gedu Saročka veda laidą „ZIP diena su Gedu ir Egle“. Jau antrus metus radijuje dirbanti moteris pakeitė kelis eterio partnerius, tačiau tai didelių sunkumų jai nesukelia.

„Kai darbas iš principo patinka, su visais lengva rasti bendrą kalbą. Tuo labai džiaugiuosi ir manau, kad yra didelė laimė turėti darbą, kuriam ruošiantis negalvoju ,,o velnias, kaip nenoriu ir tingiu“. Nemeluoju, kasdien į darbą einu kaip į šventę“, – tikina laidų vedėja.

Vis tik pati pradžia nebuvo labai lengva. Eglė pasakoja, kad ją itin gąsdino techninių įgūdžių stoka: „Man radijo pulto valdymas buvo panašus į didelio lėktuvo, tad yra buvę visko, net tylos eterio metu.“

Tai, anot jos, radijuje dirbantiems žmonėms yra baisiausias dalykas. Pačioje pradžioje ji labai dažnai sapnuodavo, kad eteryje spengia tyla, tačiau jos kolegė nuramino, kad tai yra patyrę visi ir po kelių nesėkmių pradedi viską daryti atidžiau. Eglė sako, kad, nepaisant kelių kuriozų, ji „įsivažiavo“ gana greitai ir išmoko ne tik susitvarkyti su technika.

„Darbas radijuje išmokė negalvoti apie tai, ką žmonės apie tave galvos ir nebijoti suklysti. Pradžioje to labai baiminausi, bet vėliau supratau, kad tai yra neišvengiama. Aišku, nemažai padeda ir partnerystė - žinau, kad jeigu įpulčiau į duobę, Gedas mane ištrauktų. Tai suteikia saugumo“, – radijo laidų vedimo detalėmis dalijasi ji.

Noras šviesti ir drąsinti Lietuvos visuomenę

Negana to, darbas radijuje turėjo daug įtakos ir Eglės darbui televizijoje – jis išmokė atsipalaiduoti ir laisviau kalbėti. Anksčiau „Lietuvos ryto“ televizijoje ji vedė laidą „Lietuvos miestai“, o dabar – „Lietuvos dvarai“. E.Kernagytė-Dambrauskė pasakoja, kad idėja kurti tokią programą gimė pamačius daugybę šalies architektūros pažibų ir suvokus, kad apie tai daug lietuvių net nežino.

„Nuvykusios į dvarus, aš ir laidos režisierė Giedrė aikčiodavome iš grožio. Lietuvos dvarų kultūra labai atgyja, tad norisi skatinti turizmą. Žmonės pirmiausia turėtų aplankyti savo šalies įžymybes ir tik tada važiuoti į užsienį. Skirti laiko ir susipažinti su tuo, kad yra Lietuvoje, verta: jie sklidini gražios istorijos – čia buvę dideli kultūriniai židiniai, kuriuose vyko daug svarbių dalykų“, – pasakoja Eglė.

Visgi jos veiklos ties radijo ir televizijos laidomis neapsiriboja: ji – Vytauto Kernagio fondo vadovė ir viena iš tinklalaidės „Ai, viskas gerai“ kūrėjų. Prieš trejus metus įkurtas savanoriškas projektas apie emocinę ir psichinę sveikatą, anot Eglės, gimė iš didelio poreikio.

Tinklalaidėse kalbama temomis, kuriomis dažnai vengiama atvirauti, o garsaus balso labai reiktų. Pati moteris neslepia, kad lanko psichoterapiją ir gilinasi į savo vidinį pasaulį, tad savo projektu nori paskatinti tai daryti ir kitus.

„Pernai ji pateko tarp penkių klausomiausių tinklalaidžių Lietuvoje. Per kelerius metus išauginome nemažą auditoriją, tad akivaizdu, kad žmonės yra suinteresuoti. Džiugina, kad iš jų gauname atgalinį ryšį, padėkų ir prisipažinimų, kad mūsų turinys paskatino juos lankyti psichoterapiją ir padarė teigiamą įtaką“, – savo darbu didžiuojasi ji.

Artimieji – visada šalia

Akivaizdu, kad veiklų E.Kernagytei-Dambrauskei tikrai nestinga, tačiau asmeninis gyvenimas dėl to tikrai nenukenčia. Atsakomybes ji puikiai suderina: darbo dienomis veda radijo laidą, savaitgaliais vyksta filmuoti medžiagos televizijai, o šalia to puikiai telpa ir laikas su artimaisiais.

„Neidealizuosiu, neasame super idiliška šeima, tačiau laikas, praleidžiamas kartu, mums ypač svarbus. Jo būtinai bandome rasti tiek vasarą, tiek žiemą ir bent trumpam išvykti visiems į kelionę. Mano Vėjui – tuoj šešiolika, jis tuoj nebenorės leisti laiko kartu, tad bandome jį gaudyti labiau. Tikrai daug laisvo laiko skiriame vieni kitiems, nes esame šeimyniški žmonės“, – dalijasi ji.

Eglė daug laiko atranda ir savo mamai Daliai, kurią vadina vienu svarbiausių žmonių gyvenime ir neabejodama ją gali įvardyti kaip geriausią savo drauge. Moterys kalba įvairiausiomis temomis, kartais – net keliskart per dieną.

„Kalbame apie ką nors konkrečiai arba tiesiog pasiteiraujame, kaip sekasi. Kasdien, prieš prasidedant mano laidai, ji man parašo, palinki sėkmės ir klauso jos. Ji mane tikrai labai palaiko, o mūsų ryšys – stiprus ir glaudus“, – džiaugiasi E.Kernagytė-Dambrauskė.

Fotogalerija: