E.Mildažytės Naujieji Valensijoje: „šūvio“ kelionė, sugriuvęs planas ir kodėl nespėjo sugalvoti noro

Likus kelioms dienoms iki Naujųjų, Edita Mildažytė su mylimuoju susiruošė į Ispaniją. Pora atskrido į lietuvių pamėgtą Alikantę, tačiau jų pagrindinis kelionės tikslas buvo kiek toliau esantis Valensijos miestas. Todėl pakeliui dar spėjo aplankyti ir kelis kitus miestelius – Altėją ir Beridormą.

„Įprastai žmonės, skrendantys į Alikante, apsiriboja ja ir jos pakrante. Tačiau mūsų pagrindinis tikslas buvo Valensija, trečias pagal dydį Ispanijos miestas. Tai labai įdomus miestas, o greitu metu, sausio gale, ten prasidės vadinamosios „fašos“. Tai kone mėnesį trunkantis unikalus dalykas, kurį galima lyginti su karnavalais, bet tai visai kito tipo, pramoginis, ilgas, dvasinis bendruomenių renginys“, – Žmonės.lt sakė Edita.

Pirmą kartą Valensijoje apsilankiusiai E.Mildažytei didžiausią įspūdį paliko architekto ir inžinieriaus Santjago Kalatravos suprojektuotas Menų ir mokslo miestas, kurį sudaro penkių pastatų ansamblis: operos teatras, kino salė, lazerių teatras, mokslo muziejus, galerija-sodas bei okeanografijos parkas po atviru dangumi.

„Aš nieko panašaus tikrai nemačiau nei Kinijoje, nei Amerikoje, todėl padarė didžiulį įspūdį. Jau vien dėl to verta važiuoti į Valensiją, o jei dar būtume gavę bilietus į operą… Būtų pasaka“, – teigė pašnekovė.

Visgi, už šį atrastą kampelį Edita turi padėkoti savo draugei, kuri jai ir „pametėjo“ idėją apsilankyti Valensijoje.

„Mus sugundė mano bičiulė, kuri pasiūlė apsilankyti sakydama, kad mums turėtų patikti. Esu buvusi Madride, Barselonoje, o Valensijoje ne, todėl pamaniau, o kodėl ne? Ir tikrai nenusivyliau. Jie pasukę Turijos upę, o toje senojoje vagoje padarę išpuoselėtus parkus, kurie yra aplink pusę miesto. Įsivaizduoju, kad jais labai patogu važinėtis dviračiais“, – svarstė E.Mildažytė.

Žurnalistė atviravo, kad iš pradžių buvo suplanavusi išvyką į romantiškąjį Paryžių, tačiau galiausiai šio plano teko atsisakyti. O to priežastis – itin netikėta.

„Iš pradžių galvojau vykti į Paryžių ir nueiti į operą, bet baletas ten nevyko dėl šokėjų protesto... Pasirodo, kad jiems nemokėjo pinigų už repeticijas, todėl teatro direktorius pranešė, kad pasirodymų nebus“, – apgailėstavo ji.

Naujuosius metus sutikti užsienyje jau tapo Editos tradicija. Kalėdas šeimos rate sutinkanti moteris sakė kelionės krypčiai didelių reikalavimų nekelianti – važiuoja ten, kur pasitaiko.

„Šiais metais gana vėlai „susgribau“, todėl, kur pasiūlė, ten ir nuvykau, bet tikrai nesigailiu tokiu pasirinkimu. Man visada labai norisi kultūros, nes Naujieji man labiau kultūrinis įvykis, o ne balius. Tarkime, pernai buvau Vienoje, ten klausėmės Johano Štrauso muzikos, važinėjomės karieta… Labai patiko, o ir šiaip juk Viena tikrai karališkas miestas. Mes nekeliame reikalavimų vykti ten, kur šilta. Manau, kad tai tobulas laikas važinėti po Europos sostines ar kitus miestus“, – Žmonės.lt paaiškino Edita.

Kalbai pasisukus apie Naujametinę naktį, E.Mildažytė neslepė juoko. Paaiškėjo, kad jos pasirinktas kultūrinis renginys buvo kiek kitoks, nei ji įsivaizdavo.

„Nusipirkome bilietus į 80-90-ųjų šlagerių koncertą ir aš įsivaizdavau, kad tai bus kažkas tokio kaip „Abba“ Londone. O ten mes nuėjome į tokį kaip Kauno muzikinį teatrą, tik labiau nugremžtą, kuriame nebuvo nei vienos laisvos vietos. Pasirodo, kad visi hitai buvo ispanų, o kiekvienam svečiui padėtas maišelis: šampano buteliukas, dvylika vynuogių, kurias per Naujuosius po vieną valgo su kiekvienu dūžiu, blizganti šventinė kepurė, įvairūs papuošimai, karoliai ant kaklo… Aš net nespėjau to maišelio atidaryti, o aplink mane jau visi ispanai sėdėjo su tais blizgančiais kūgiais ant galvų“, – juokėsi televizijos laidų vedėja.

Toks Naujųjų metų šventimas Editai įsimins ilgai, mat ispanai tikrai įrodė, esantys tikri patrakėliai!

„Renginyje tikrai nebuvo jokios muzikinės kokybės, bet visi nuo pat pirmos minutės iki paskutinės buvo atsistoję ir linksmai šoko. Jie taip „varė“ kokias keturias valandas! Per Naujuosius visi gėrė tą šampaną, valgė tas vynuoges, dar ir po Naujųjų jie ten toliau šoko. Pas mus juk įprasta, kad visi po renginio išgeria tą šampano taurę ir „vinioja“ namo, o jie ten „tūsinosi“ taip, kad maniau balkonai nukris“, – linksmus prisiminimus pasakojo E.Mildažytė.

Ji pastebėjo, kad vietiniai labai rimtai laikosi tradicijos mušant dvylikai suvalgyti dvyliką vynuogių. Su kiekviena iš jų reikia sugalvoti ir norą, tiesa, juos reikia būti apgalvojus iš anksto – kitaip galima nespėti.

„Naujametinę dieną mes nuėjome į turgų ir aš labai stebėjausi, kad visur pardavinėja vynuoges. Aišku, nieko keisto, kad Ispanijoje pardavinėjo vynuoges, bet ten labai jas akcentavo, jos buvo sudėtos taip įdomiai, o vėliau man paaiškino, kad jie per Naujuosius valgo jas ir su lyg kiekviena galvoja po norą. Bet jas reikia labai greitai suvalgyti, aš pati net noro nespėjau sugalvoti“, – šypsodamasi sakė Edita.

Tačiau nei dėl nesugalvoto noro, nei nesudaryto pažadų sąrašo moteris nesuka galvos. Moteris tikina šios šventės per daug nesureikšminanti ir prasitarė, kad priežastis, kodėl ji visuomet išvažiuoja yra itin liūdna.

„Aš nieko neprisižadu ir labai ramiai sutinku tuos Naujuosius. Per daug jų nesureikšminu. Apskritai tie išvažiavimai prasidėjo, nes prieš devynerius metus, iš karto po Naujųjų, mirė mano vyras. Aš pradžioje tiesiog negalėjau būti Vilniuje, o dabar tai jau tapo tradicija. Apskritai tos dienos po Kalėdų iki Naujųjų būna lyg toks beprasmis tąsymasis, kai visi valgo tą seną trijų dienų maistą, o darbai nevyksta. Atrodo, kad tai būna kažkoks priverstinis tuščias laikas, nebent tu pats sugalvoji, kaip jį užpildyti. Todėl mes verčiau važiuojam trumpai „šūvio“ kelionei tam, kad nebūtų bereikalingo laiko „užmušinėjimo“, o su šeima jau būname atsibuvę per Kalėdas“, – Žmonės.lt kalbėjo Edita Mildažytė.