E.Purauskytė apie lietuje šalusius vaikus: „Tai – renginio organizatorių atsakomybė“

Šiemet pirmasis pasaulinio „Tautiškos giesmės“ giedojimo tonas buvo duotas pačioje sostinės širdyje – Gedimino pilies bokšte. Sostinės gyventojai ir svečiai buvo kviečiami susirinkti abiejose Neries krantinėse nuo Žvėryno iki Mindaugo tiltų, susikibti saugiu vėliavos atstumu ir giedant „Tautišką giesmę“, sukurti saugiausią vilniečių chorą.

Istorinę ir moderniąją sostinės dalis jungiantis Karaliaus Mindaugo tiltas liepos 6 dieną  nuo 20 val. tapo filmavimo aikštele, iš kurios vyko „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ tiesioginė transliacija visai Lietuvai ir pasauliui.

Tiesa, renginio pabaigoje susirinkusiesiems giedant „Tautišką giesmę“ visų dėmesio centre atsidūrė kiaurai nuo lietaus permirkę choristai.

Per LRT buvo transliuojama trijų minučių prezidento Gitano Nausėdos kalba, po kurios šalies vadovas kartu su chorais – „Ąžuoliuku“ ir „Liepaitėmis“ giedojo „Tautišką giesmę“. Kone didžiausią nuostabą televizijos žiūrovams ir visiems susirinkusiems prie tilto sukėlė šlaput šlaputėliai choro „Ąžuoliukas“ berniukai, kurie dainavo niekaip neapsaugoti nuo lietaus.

Organizatoriai nesuvaldė situacijos?

„Tautišką giesmę“ su komanda organizavęs Raumundas Daubaras Žmonės.lt teigė, kad berniukų suvaldyti renginio metu organizatoriams nepavyko. Anot jo, visiems vaikams buvo pasiūlyti lietpalčiai, tačiau tik mergaitės iš „Liepaičių“ choro į sceną žengė su jais.

Pasak R.Daubaro, berniukams lietus buvo nė motais, jie norėjo atlikti savo numerį ir dėl gamtos stichijos visiškai nesijaudino. „Visuomenė neįvertino šios situacijos spontaniškumo. Viskas – prezidento kalba ir giesmės atlikimas – tetruko septynias minutes. Manau, kad tramdyti vaikus tiesioginio eterio metu ir pulti jiems vilkti lietpalčius būtų buvę kur kas blogiau. Kaip viskas atrodytų tuomet?“

R.Daubaro teigimu, choristai patys pasirinko, kaip jiems atrodyti scenoje. Nors neigiama reakcija iš visuomenės – visiškai suprantama, tačiau reikėtų išklausyti abi puses, o ne ieškoti atpirkimo ožio.

Berniuko mama kreipėsi į choro „Ąžuoliukas“ vadovą

„Tautiškos giesmės“ organizatorius su portalu Žmonės.lt pasidalijo ir berniukų choro „Ąžuoliukas“ vadovui Vytautui Miškiniui po transliacijos siųstu vienos iš berniukų mamos laišku. Šalia prezidento Gitano Nausėdos stovėjusio Marko Vytauto mama rašė:

Mielas Maestro, širdingas ačiū už galimybę Markui Vytautui giedoti Lietuvos himną šią ypatingą dieną. Markas Vytautas – labai laimingas. Grįžęs išsimaudė karštoje vonioje, peržiūrėjo TV įrašą ir pasakė: „Mama, kitą kartą galvą laikysiu iškėlęs aukštai.“

Užmigo vos spėjus perskaityti kelis puslapius knygos. Kelis kartus naktį sapnuodamas stipriai juokėsi. Ryte atsikėlęs ir paklaustas, ką atsimena iš koncerto, atsakė:  „Kaip draugas laiko už rankos“. O kai paklausiau, ką norėtų atsiminti, ar tai, kaip paskutinę minutę nėjo dainuoti, ar kaip dainavo, vaikas atrėžė: „Mama, Tu ką?! Žinoma, kaip dainavau.“  Dar kartą ačiū. Markas jaučiasi įšventintas į tikrus „ąžuoliukus“.

Pasak R.Daubaro, tokia mamos padėka ir laiškas tik įrodo, kas tuo metu dėjosi berniukų galvose ir koks svarbus jiems buvo šis renginys, vėliau įžiebęs negatyvias diskusijas.

Renginių organizatorė įžvelgė vienos pusės kaltę

Dėl aršią diskusiją išsaukusios situacijos, renginių organizatorė Erika Purauskytė nei choro vadovo, nei prezidento nekaltino. Ilgą laiką įvairiausius renginius kuruojanti moteris pastebėjo, kad organizatoriai šį kartą kiekvieną detalę galėjo kur kas geriau apgalvoti.

„Norėčiau atkreipti puolančių prezidentą dėmesį. Ne jis vienas scenoje stovėjo su skėčiu. Šalia buvo ir vedėjas, profesionalus renginių organizatorius Giedrius Masalskis. Jeigu net jis, senas vilkas, berniukų neapglėbė ir nepriglaudė po skėčiu, galime tik įsivaizduoti, kokia tiesioginiame eteryje tvyro įtampa bei kaip kiekvienas iš esančių scenoje koncentruojasi tik į jam paskirtas funkcijas“, – portalui Žmonės.lt komentavo E.Purauskytė.

Anot jos, apie šią situaciją jau daug prikalbėta, tačiau manantiems, kad prezidentas „galėjo būti empatiškesnis“, Erika siūlo atidžiau pažvelgti į „Tautiškos giesmės“ giedojimą organizavusių asmenų darbą. Pasak E.Purauskytės, tai – jų atsakomybė.

„Už šalančius ir sulytus vaikus neatsakingas nei prezidentas, nei choras. Tokio masto renginiuose dažniausiai už panašius dalykus atsako stilistai ir renginio organizatoriai. Jie turėtų pasirūpinti komunikacija su kolektyvu ir tvarkingu jo pasirodymu scenoje.

„Jei stilistai su organizatoriais sutarė, kad abu dainuojantys chorai – tiek „Liepaitės“, tiek „Ąžuoliukas“ – būtų veinodai baltai apsirengę, turėjo vienodai pasirūpinti ir visų apsauga nuo vandens. Šįkart buvo taip, kad „Liepaičių“ vadovė pati suorganizavo, kad mergaitės būtų apsaugotos permatomais lietpalčiais, o berniukų choro vadovas nusprendė,  jog šie lietų atlaikys vyriškai. Tokios savivalės ir darymo „kaip atrodo” renginyje negali būti.  Atsakomybę už bendrą renginio visumą prisiima organizatoriai“, – kalbėjo Erika. 

Dėkoja už pamoką

Erika teigė, net asmeniškai dėkojanti šio renginio organizatoriams už pamoką. „Nuo šiol, kai planuosime kokio projekto biudžetą ir ten nurodysime išlaidas, skirtas padengti lietaus atveju reikalingoms reikmėms, turėsime labai iškalbingą ir įsimintiną pavyzdį. Iš praktikos žinau, jog dauguma užsakovų, siekdami sutaupyti, šią eilutę išbraukia“, – kalbėjo Erika, kurios nuomone, svarbu apgalvoti kiekvieną detalę.

Jos įmonėje užsakovams atsisakius skirti pinigų lietaus atvejui, darbuotojai patys pasirūpina, kad renginio personalas ir atlikėjai nesušaltų bei nesušlaptų.

Šiuo atveju, atsakant į renginio organizatorių komentarą, jog viskas vyko spontaniškai ir „negalėjo būti išspręsta akimirksniu“, aš linkusi laikytis savo pozicijos, jog tai turėjo būti iš anksto apgalvota.

Pasak Erikos, vaikai į sceną jau lipo lietui lyjant, todėl tikrai buvo galima viską išspręsti.

„Mūsų darbo dalis – rasti su visais bendrą kalbą ir sutarti dėl projekto vientisumo bei sklandumo. Elgtis privalome ne taip, kaip norisi, o taip, kaip reikia“, – kalbėjo renginių organizatorė.

Ji pabrėžė, kad šį kartą berniukas nukreipė visą dėmesį nuo prezidento kalbos. „Berniukų džiaugsmas, atlaikius stichiją ir patyrimai, yra puiku, bet ne tiesioginiame eteryje, kalbant prezidentui. Kai kalba prezidentas, visos komandos darbas užtikrinti, kad jo kalba ir jis ir būtų svarbiausias. Įsivaizduokite tai per karalienės kalbą...“