Edgaras Lubys: „Ar neteks rengti paramos renginio tiems, kurie nuolat remdavo kitus?“
Metus besitęsianti koronaviruso pandemija sustingdė begalę verslų, kultūros ir pramogų pasaulio veiklų. Ne kartą viešoje erdvėje nuskambėjus kūrėjų apmaudui, pasisakyti nutarė ir dainininkas Edgaras Lubys. Jis atkreipė dėmesį į dabartinę atlikėjų padėtį ir iškėlė klausimą – ar ne kartą neatlygintinai labdaros renginiuose pasirodžiusiems muzikantams patiems neprireiks paramos koncerto?
Socialiniame tinkle „Facebook“ išsakytomis mintimis E.Lubys pasidalijo ir su Žmonės.lt skaitytojais.
„Beveik du dešimtmečius gyvenu su muzika. Per tas dvi dekadas teko begalę kartų neatlygintinai koncertuoti labdaros projektuose, kur buvo renkamos aukos tai vienai, tai kitai silpnesnei socialinei grupei, ar nukentėjusiems kur nors Haityje nuo cunamio, ar užterštam vandenynui gelbėti, ar vaikus nuo bado Afrikoje vaduoti. Teko ir maratoną susukti ne vieną su labdaros organizacijos marškinėliais.
Būdavo, jog tokiuose renginiuose dalyvaudavo žymūs žmonės, politikai, dažnas išeidavo priešais minią ir pasakydavo kokią įkvepiančią, sentimentais gardintą kalbą. Ir visi pasijusdavo šiek tiek geresni, tarsi nusiplaudavo visos negandos ir nuodėmės. Ir imi žmogus tikėti, jog pasaulis visgi geras ir šviesus.
Ir greičiausiai beveik visi tokiuose renginiuose dirbantys gaudavo atlygius, išskyrus atlikėjus. Bet, na, norisi juk būti geresniu nei esi, tad eini ir darai „žygdarbį“, prisidedi prie kilnumo ir didžiadvasiškumo ir pats nejučia pasijunti truputį „aukščiau žemės purvo neteisybės“, kilnesnis nei esi savo „namų ūkyje“ su savo artimaisiais „ūkininkais“.
Dabar stebiu ir matau, jog daugelis kolegų, draugų muzikantų, menininkų, aktorių, režisierių iš tiesų išgyvena ne geriausius laikus ir ieškosi vienaip ar kitaip kartais ne itin skalsios menininko „duonos“.
Ir kilo tokia spontaniška mintis, ar nebus apsivertęs smėlio laikrodis? Ar nereiks rengti paramos renginio tiems, kurie nuolat kažką remdavo? Argi ne kultūra ir menas yra tas raktas, kuris sujungia, kai sunku, ir apima visus džiaugsmui, kai dangus giedras? Gal ateis ta diena, kai politikai ims ruošti didingas kalbas, kokie visgi svarbūs yra kultūra ir menas šiam neramiam pasauliui?
Mano kuklia nuomone, tik kultūra, menas ir švietimas yra žmogaus didžiadvasiškumo, gėrio, ir meilės mainų pagrindas, kad ir kaip nereikalinga tai gali atrodyti nūdienos fone“, – mintimis dalijosi E.Lubys.