Edgaras Lubys prakalbo apie liūdnąją Kalėdų pusę: „Mišrainių kalnai gerai užkaišioja vidines problemas“
Artėjant laikui, kuomet visi sės už patiekalais nukrautų stalų, atlikėjas, dainų autorius Edgaras Lubys prakalbo apie kitokią švenčių pusę. Pasak jo, nemaža žmonių dalis šiuo metu pasineria į tam tikrą kompleksinę šeimos traumą, kuri daro įtaką žmogaus pasirinkimams kone visą gyvenimą.
Likus vos dienai iki Kūčių, gruodžio 23-ąją, atlikėjas E.Lubys savo socialiniuose tinkluose pasidalijo kitokiu įrašu, nei būtų galima tikėtis šiuo šventiniu laikotarpiu. Žinomas vyras prakalbo apie giliai mumyse tūnančias šeimos traumas. Savo mintimis jis sutiko pasidalinti ir su Žmonės.lt skaitytojais.
„Artėjant didžiosioms metų šventėms, norisi kalbėti apie paslėptus spintose skeletus, didžiulius dramblius kambariuose ir kitus šventus atributus, taip drastiškai įtakojančius mūsų emocinę sveikatą.
Žmonės su vadinama „complex family trauma“ (kompleksine šeimos trauma, – aut.past.) nemėgsta visų tų „special eventų“ (specialių renginių, aut.past.). Jie geriau rinktųsi tomis dienomis dirbti, ar kitaip nusibausti. Kodėl? Todėl kad jie žino kas yra vadinamas „Kalėdų skausmo padažas“, kuomet visi šeimos nariai tarsi prisigėrę aguonų pieno daro ką reikia daryti, bet ore tvyro santykių tuštuma ir nepravėdinti bezdalai. Nemažai, dabar jau suaugusių vaikų, augusių 80-aisiais ar 90-aisiais, šventes matė, lyg piešiamą paveikslą, kuriame eventai egzistuoja tam, kad vyresnieji ir tėvai galėtų įkaušt ir apsimesti jog viskas yra gerai. Dabar tai puikiai atspindi Manto Stonkaus personažas „dėdė“: senas manipuliatorius, emociškai nebrandus, pusgirtis diedas. O vaikai, vietoj to, jog patirtų artumą ir ryšį, žaisdavo atokiau, kad neužsiraut ant kokio girto mamos pusbrolio. Kitas švenčių atributas, tai nepraspręstos moterų dramos, ką vyrai „praspręsdavo ir nuskandindavo“ buteliu, moterys sabotažu, emociniu valgymu ir apkalbomis. Mišrainių kalnai gerai užkaišiodavo vidines problemas. Net ir vaikų gimtadienių ar krikštynų metu, dažnai suaugusieji pamiršdavo kieno tai gimtadienis, ir tiesiog švęsdavo kažką.
Esu girdėjęs ir tokių sāgų, kaip vestuvės baigdavosi muštynėmis 90-aisiais, skambant „Baliaus" 3 kasetei fone.
Dabar nemažai tos kartos suaugėlių kompensuoja tai, ko negalėjo jų tėvai ar seneliai: pasineria į „black friday“ (juodojo penktadienio, – aut.past.) beatodairišką shopingą (apsipirkimą, – aut.past.), demonstruodami, jog jie gali dovanoti ir pasidovanoti kažką brangaus ir neva vertingo. Iš tiesų mums nereikia nei brangių dovanų, nei mišrainių kalnų ar 7 rūšių silkės. Mes visi alkstam artumo, bendrystės ir tikro ryšio, nes jis yra mūsų gyjimas ir tikrasis maistas. Maistas mūsų sieloms, mūsų širdims, mūsų vaikams ir anūkams.
Tad linkiu tikrumo ir tikro ryšio, kuris užgydytų mūsų žaizdas ir atneštų tikrąją Kalėdų prasmę.
Ramybės“, – rašė E.Lubys.
