Edita Mildažytė – apie paskutinį neįvykusį susitikimą su Algimantu Čekuoliu: „Sakė nebevažiuoti“
Balandžio 5-ąją sostinėje, į Vilniaus laidojimo rūmus atsisveikinti su legendiniu žurnalistu, rašytoju ir keliautoju Algimantu Čekuoliu rinkosi gedintys artimieji, artimi bičiuliai ir buvę kolegos. Paskutinį „sudie“ ištarti atvyko ir žurnalistė Edita Mildažytė su mylimuoju, menotyrininku Sauliumi Pilinkumi.
Su naujienų portalu Žmonės.lt E.Mildažytė pasidalijo prisiminimais apie A.Čekuolį.
Edita pasakojo, kad Algimantas iš gyvenimo stengėsi imti viską, todėl nugyveno kupiną gražių akimirkų kelią.
„Manau, kad žmogus nugyveno smagų gyvenimą, kabino pilnu šaukštu net su kaupu. Visiems tokio gyvenimo tik pavydėti ir nugyventi taip, kaip jis nugyveno. O šiaip buvo pakankamai principingas, teisingas žmogus, kuris, kai vėjas papūsdavo ne į tą pusę, pasukdavo bures taip, kad jos būtų teisinga kryptimi“, – portalui Žmonės.lt kalbėjo E.Mildažytė.
Laidų vedėja ir prodiuserė prisiminė patį pirmąjį jų susitikimą – A.Čekuolio asmenybė jai iškart paliko neišdildomą įspūdį.
„Susipažinau su juo 1987 metais. Jis ateidavo pas mus tada, kai mes dar buvome studentai. Jis iškart buvo kitoks, ypatingas. Visada išliko asmenybė ir nepaisant to, ar jis vienose struktūrose buvo, ar kitose. Jis vis tiek sugebėjo išlikti sąžiningas“, – su Žmonės.lt dalijosi prisiminimais Edita.
Paskutinį kartą su Algimantu jiedu matėsi prieš 3 metus.
„Mes jį sveikinome su 90-mečiu, tuo metu jis dar buvo savo namuose. Prieš metus norėjome jį aplankyti senelių slaugos namuose, bet jo sūnus sakė nebevažiuoti“, – kalbėjo E.Mildažytė.
Ji prisiminė ir itin atmintin įstrigusią A.Čekuolio citatą: „Per savo 80-metį jis sodino ąžuolą ir sako: „O visgi labai smagu, kai tu ką nors užkasi, o ne tave užkasa“.
Paklausta, ar Algimantas jos gyvenime tapo įkvėpimu, ji pasakojo, kad tokie žmonės yra unikalūs, tačiau tačiau tokias savybes galima tik stebėti, o ne perimti.
„Gali meluoti, kad jis ką nors įkvėpė ar padarė įtaką, bet tokie žmonės negali įkvėpti ar padaryti įtakos, nes tai yra patys savaime žvaigždės, iš jų nieko negali išmokti. Jis tau pasakojo apie makaroną, o tas makaronas yra pats nuostabiausias, jis tiesiog paversdavo objektus kitokiais, nei jie iš tikrųjų buvo. Tu negali išmokti, nes jis šviečia iš vidaus.
Negali pasakyti, kad jis buvo pilnas kitokių savybių, taip jis buvo darbštus, gabus, lavinosi, mokėjo daug kalbų, sportavo, bet to nepakanka, mes visi tai galime daryti, bet iš to nieko neišeis. Jis mokėjo džiaugtis viskuo. Jis buvo aišku, kad egoistas ir hedonistas. Jam buvo būdingos visos pasaulio nuodėmės, kurios tik gali būti, tame tarpe ir priekabiavimas“, – pasakojo ji.
Paklausta, kaip reagavo į žinią apie netektį ji teigė, kad su tuo jau buvo susitaikiusi.
„Labai natūraliai, mes žinojome, kad taip bus. Galų gale, iš 93 metų žmogaus, kiek tu gali tikėtis“, – teigė E.Mildažytė.
A.Čekuolio mirties dieną, balandžio 4-ąją, E.Mildažytė pasidalijo asmeninio albumo kadru. „Čia mes – prieš daugiau kaip dvidešimt metų – mūsų senojoje sodyboje, kur jaunimas nesiskirstė tris paras vien todėl, kad viešėjo Algimantas…“ – rašė Edita.
+28