Edita Mildažytė neapsikentė – kreipėsi į Vilniaus valdžią: „Bijau net pagalvoti...“

Viskas prasidėjo nuo to, kai po darbų kaime E.Mildažytė pabandė grįžti į savo namus Užupyje. Pasirodo, tai anaiptol nėra paprasta užduotis. Laidų vedėja pastebėjo, kad miesto administratoriai nusprendė vienu metu perkasti kone visas centrines sostinės gatves, ir ne po vieną kartą, o skirtingose vietose.

„Puikiai suprantu, kad gatvės ir miesto komunaliniai tinklai turi būti tvarkomi bei prižiūrimi. Bet gal galėtų būti kažkoks tvarkaraštis? O ne vienu metu uždarytos gatvės ir jose stovinti technika“, – save įraše „Facebook“ tinkle stebėjosi ji.

Moteris atvirai nerimauja dėl to, kas laukia sostinės eismo jau visai netrukus – prasidėjus mokslo metams. E.Mildažytė svarsto: kai į miestą suvažiuos sostinės eismo nepažįstantys studentai, o tėvai stengsis atvežti vaikus iki pat mokyklų durų, chaosas taps nevaldomas. „O gal nebeveš, nes dabar tai atrodo beveik neįmanoma...“ – svarstė ji.

Savo įraše E.Mildažytė kėlė klausimą, kodėl toks intensyvus gatvių remontas užklupo būtent dabar. Ji svarsto, ar tai susiję su artėjančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, ar su artėjančiais rinkimais.

„Vilniuje gyvename mes, o ne eurobiurokratai“, – teigė laidų vedėja, atkreipdama dėmesį ir į sklandančias kalbas, esą remontų finansavimas glaudžiai susijęs su politikų noru pasirodyti.

„Miestas priklauso miestelėnams, o ne miesto tarybos nariams. Ir miestiečiai jame gyvena nuolat, o ne tik prieš rinkimus“, – rėžė E.Mildažytė.

Lyg eismo trikdžių dėl remontų būtų maža, moteris atkreipė dėmesį į dar vieną pavasarį ir rudenį pasikartojančią problemą – masinius renginius, tokius kaip bėgimai ir dviračių maratonai.

E.Mildažytė turi konkretų pasiūlymą miesto valdžiai: kodėl gi šiais įspūdingais renginiais neleidus pasidžiaugti Lazdynų, Pilaitės ar Panerių gyventojams?

„Ir jie – vilniečiai! Šiems rajonams taip pat reikia sutvarkytų dangų, gražių želdinių ir miesto renginių. O jau logistikos ir organizaciniai dalykai, ko gero, atpigtų ne kartą...“ – rašė ji. Anot moters, reklamos specialistų kuriami šmaikštūs šūkiai jau seniai nebepalieka įspūdžio ir nekompensuoja sistemos trūkumo sostinėje.

Savo pasisakymą E.Mildažytė užbaigė griežtu perspėjimu politikams. Ji priminė, kad žmonės Vilniuje gyvena nuolat ir yra tolygiai pasiskirstę visuose mikrorajonuose, nuo Pašilaičių iki Naujosios Vilnios.

Bandymą miestą tvarkyti tik prieš svarbius užsienio svečių vizitus ji taikliai palygino su parodomosiomis akcijomis iš praeities.

„Nederėtų manyti, kad miestą, it parodai, dera sutvarkyti tik prieš „ponų iš Europos gastroles“. Šitą kiną mes jau matėm. Kai buvo atvažiavęs toks Gorbačiovas…“ – savo įrašą reziumavo moteris.

Savivaldybės komentaras

Dėl šios situacijos Žmonės.lt kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos specialistės Indrės Naureckaitės, 2023 metais atliktas lazerinis gatvių dangų skenavimas parodė, kad visame mieste buvo apie 220 kilometrų prastos būklės gatvių atkarpų. Tais pačiais metais iškeltas tikslas atnaujinti bent 100 kilometrų gatvių. Per pastaruosius trejus metus iš viso sutvarkyta apie 310 kilometrų.

Vis dėlto gatvių atnaujinimas, kaip aiškina savivaldybė, nėra procesas, kurį galima tiesiog užbaigti. Danga nuolat dėvisi, todėl jos būklė kasmet vertinama lazeriniu skenavimu. Atsižvelgiant į objektyvius duomenis, į metinius darbų planus įtraukiamos ir anksčiau remontuotos gatvės, jei jų būklė vėl pablogėja.

Šiemet darbų apimtys kilometrų skaičiumi yra maždaug perpus mažesnės nei ankstesniais metais.

„Dabar metinės darbų apimtys kilometrų kiekiu yra maždaug perpus mažesnės. Kartu tai leidžia vykdyti ilgesnį laiką planuotus darbus, kurie dėl savo kompleksiškumo vykdomi per kelis sezonus. Tarp tokių atvejų galima paminėti Trakų, Vokiečių, J.Basanavičiaus, Barboros Radvilaitės, Maironio gatves, kur ne tik atnaujinama susisiekimo infrastruktūra, bet ir klojami požeminiai tinklai – įrengiamas lietaus nuotekų tinklas. Tęstiniai darbai taip pat vyksta Kareivių, Džiaugsmo, V.Kudirkos gatvėse, Ukmergės–Ozo gatvių transporto mazge“, – Žmonės.lt teigė I.Naureckaitė.

Savivaldybės teigimu, šiemet daugiau remonto darbų vyksta centrinėje miesto dalyje. Būtent dėl to jų keliamus nepatogumus gali pajusti didesnė vilniečių dalis. Vis dėlto miesto atstovai pabrėžia, kad laikini eismo trikdžiai yra neišvengiami siekiant užtikrinti saugesnes ir patogesnes keliones ateityje.

Be to, remontuojant gatves neapsiribojama vien asfalto danga. Kartu tvarkomi požeminiai inžineriniai tinklai ir atliekami kiti po žeme esantys darbai. Kai kurie projektai užtrunka ir dėl to, kad vykdomi kultūros paveldo teritorijose – aptikus archeologinių radinių, tenka atlikti papildomus tyrimus.

Šiuo metu Vilniuje jau užbaigta apie 20 kilometrų gatvių remonto darbų. Tarp sutvarkytų objektų – Subačiaus, Žaliųjų Ežerų, Kirtimų ir M.K.Paco gatvės, Abiejų Tautų Respublikos plentas bei dalis Laisvės prospekto.

Dar apie 14 kilometrų gatvių atkarpų šiuo metu tebėra tvarkomos. Rangovų techniką galima išvysti Švitrigailos, P.Lukšio, A.Goštauto, S.Konarskio, Jogailos ir Džiaugsmo gatvėse, taip pat Kalvarijų gatvės dalyje nuo Ozo gatvės iki K.Ulvydo gatvės ir kitose miesto vietose.

Savivaldybė taip pat nurodo, kad iki rugsėjo 1-osios važiuojamosios dalies įrengimo darbus planuojama užbaigti Geležinio Vilko, Kalvarijų, P.Lukšio, Kareivių, Šilo, Bieliūnų, S.Batoro, A.Goštauto, L.Sapiegos ir Lentvario gatvėse bei Laisvės prospekte.

Dėl renginių centre – savivaldybės argumentai

E.Mildažytė savo pasisakyme taip pat kėlė klausimą, kodėl didieji miesto renginiai, tarp jų maratonai ir dviračių iniciatyvos, dažniausiai organizuojami centrinėje Vilniaus dalyje. Ji siūlė dalį tokių renginių perkelti į kitus rajonus, kad jais galėtų pasidžiaugti Lazdynų, Pilaitės ar Panerių gyventojai.

„Didieji renginiai centre yra neatsiejama miesto gyvybingumo, ekonomikos, turizmo ir tarptautinio matomumo dalis. Senamiestyje vykstantys renginiai kaip maratonai, festivaliai, šventės ar didelės sporto iniciatyvos į miesto centrą pritraukia ne tik vilniečius, bet ir žmones iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio. Didieji renginiai jau yra tapę miesto vizitine kortele. O Vilnius tikrai nėra išimtis – pasaulio miestai didžiausius kultūros ir sporto renginius taip pat organizuoja centrinėse miesto erdvėse.

Kartu tai nereiškia, kad miesto gyvenimas vyksta tik centre. Vilniaus kultūrinis ir bendruomeninis gyvenimas nuosekliai keliasi ir į gyvenamuosius rajonus. Naujojoje Vilnioje, Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Lazdynuose, Žirmūnuose, Karoliniškėse ir kitur vyksta bendruomenių renginiai, ekskursijos, žygiai, viešųjų erdvių atidarymai, įvairios veiklos ir iniciatyvos. Tokie renginiai yra arčiau gyventojų ir pirmiausia skirti konkrečių rajonų bendruomenėms“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.