Editai Mildažytei 60 – ką pasidovanojo, apie trečią santuoką ir 1 fenomeną: „Atvažiuoja net Sauliaus vaikai!“

Gimtadienį E.Mildažytė šiemet pasitinka apsupta knygų – jau penktadienį ji išskubėjo į Vilniuje vykstančią Knygų mugę, kur susitiko su ištikimiausiais jos knygos „Pelynų medus“ skaitytojais. Žmonės.lt ji atvirauja, kad toks gimtadienio paminėjimas jai – itin arti širdies.

Fotogalerija:

„Šventės neplanuoju – būsiu Knygų mugėje, susitikime su skaitytojais, tai didžiausia šventė kokia gali būti. Viskas už mane suorganizuota, kaip matote, – juokiasi ji. – O šiaip tik ketvirtadienį grįžau iš kelionės po Tailandą. Tai viską, ko norėjau – jau sau ir pasidovanojau.

Kitas dalykas – man atrodo, kad kai išleidome knygą, kai atsirado pokalbiai, tai man viskas pasidarė kaip dovana. Dėl to man atrodo, kad aš jau seniai atšvenčiau savo gimtadienį. Aš net nustebau, kai man kažkas pasakė, kad jis tik dvidešimt aštuntą dieną bus. Tik tada savo šventę prisiminiau.“

Nors „Pelynų medus“ – viena skaitomiausių 2025-ųjų knygų, pašnekovė tikina nesitikėjusi tokio didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir jai itin palankių vertinimų.

„Netikėjau, kad bus šitoks rezonansas, toks rekordinis pirkimas ir kad kažkodėl ji bus taip pageidaujama. Knygos aš nerašiau – aš ją padiktavau. Tai visą laiką prašau tą pabrėžti, nes tai yra mano istorija, mano padiktuota.

Autorė mano pasakojimą kaip kempinė sugėrė, ir beveik nepakeitusį jį išspausdino. Knyga labai pagavi, vitališka. Atrodo, kad skaitai tikrą pašnekesį. Bet kodėl ji taip surezonavo žmonėms – negaliu pasakyti. Gal dėl to, kad istorija yra tikra, o žmonės to pasiilgo. Nes šiandieninės Lietuvos aktualijos yra tokios, kad visi visur meluoja“, – neslepia Edita.

Daugiau sau leidžia

Moteris atvira – nesvabu, ar skaičiai gyvenime keičiasi. Svarbiausia tai, kaip gyvenimą sugebi susidėlioti pats.

„Aš tikrai nesigąsdinu ir niekaip neapgailestauju – tiesiog suprantu, kad eina gyvenimas, verčiu naują puslapį ir jis visai kitoks, savaip labai įdomus ir jame ne mažiau smagių dalykų. Man tiktai atrodo, kad reikia teisingai susidėlioti savo gyvenimą, kad jis tave džiugintų. O kiekviename etape yra nuostabūs dalykai, kurių jokiame kitame periode surasti negali“, – dalijasi žurnalistė.

Didžiąją savo gyvenimo dalį Edita save atidavė darbams – jau sulaukusi 20-ies ji dirbo diktore Lietuvos radijuje ir televizijoje, vėliau tapo laidų „2blis“ bei „Bėdų turgus“ kūrėja ir vedėja. Moteris yra puikiai žinoma ir dėl savo labdaringos veiklos. Jai sparčiai kylant karjeros laiptais, kūrėsi ir šeima – Edita susituokė, tapo mama.

Visgi tą metą pašnekovė prisimena kaip laiką, kuomet į savo poreikius ji mažai kreipdavo dėmesio – viskas sukosi apie darbinę veiklą, artimuosius.

„Dabar sau galiu leisti žymiai daugiau negu galėjau. Aš apskritai manau, kad sunkiausias žmogaus amžius tai yra nuo kokių 30-ies iki 45-erių, 48-erių. Kol šeima, vaikai, karjera, reikalai spaudžia. Nuo 50-ies bent jau vaikai būna užauginti. Ir paskui jau tu gali iš tikrųjų domėtis tuo, kas susiję su tikraisiais tavo interesais. Ne vien su darbu, dėl kurio tu gauni pinigus“, – šypteli ji.

Nors per savo gyvenimą Edita išgyveno tikrai daug, ji neslepia, kad nieko jame nekeistų.

„Yra tokių filmų, kuriuose būna keli scenarijai – jeigu tu galėtum juos visus atsukus peržiūrėti, pasirinktum, kurį imti. Turbūt tada ir galvotum, ką gali keisti. Bet nemanau, mano gyvenime būtų ką keisti. Visada gyvenau taip, kaip man liepė širdis. Ir taip, kaip man liepė sąžinė, padorumo jausmas. Tu gali širdį užlaužti ir sau prieštarauti, bet kas iš to – dėl to nebūni laimingas“, – sako moteris.

Svarbiausi dalykai – šeima ir sukurti ryšiai

Svarbiausius gyvenimo dalykus bei pasiekimus moteris vadina savo šeimą ir trijų vaikų – Rūtos, Domo ir Mykolo – gimimą. Taip pat itin svarbiais ji laiko savo gyvenimo vyrus:

„Tai ir visi mano gyvenimo vyrai, pradedant mano seneliu, mano tėvu. Visi vyrai, su kuriais gyvenau – tai irgi yra ypatingi susitikimai, ypatingos patirtys, nes kiekvienas žmogus yra atskiras pasaulis. Ir reikia skirti daug laiko, atidumo ir dėmesio, kad tą kitą pasaulį pažintum. Tik, žinoma, tuo atveju, jeigu ten yra ką pažinti.“

Visgi Editos atveju pažinti buvo daug ką. O jos santuoka su Sauliumi Pilinkumi – jau trečioji.

„Paskui su tuo kitu pasauliu bandai lipdyti dar vieną bendrą pasaulį. Tai – dar įdomesnis darbas. Santykių kūrimas yra turbūt vienas iš didžiausių žmogaus gyvenimo darbų, pasiekimų. Paskui tu matai, kaip tas vyksta tavo vaikuose. Didžiulė dovana kai matai, kad iš jų kažkas išėjo. Tai – labai džiaugsminga.“

Su vaikais Edita tikina turinti tvirtą ryšį – o tai, juokauja, puikiai pasireiškia kai jos namuose pakvimpa virtuvės skoniai.

„Mes nesam labai vieni nuo kitų priklausomi, bet jeigu aš „sušvilpiu“, kad yra padarytas puodas kotletų, tai greitai visi sulekia. Arba būna net taip, kad mano vaikai turi kažkokį slaptą „maisto radarą“. Tai jeigu aš netyčia padarau per daug maisto, bet niekam apie tai nesakau – jie visi kažkokiu būdu suvažiuoja namo, – juokiasi Edita. – Net Sauliaus vaikai atvažiuoja! Bet jiems niekaip apie tai nebūna pranešama. Tai įsivaizduokit, koks čia fenomenas.“

Visgi tokiais „netikėtais“ susitikimais ji labai džiaugiasi. „Aišku, pačiais įvairiausiais atvejais susitinkam. Bet nėra taip, kad tai privalomi susitikimai – visgi kiekvieną kartą tai mums labai džiaugsminga“, – neslepia moteris.

Suvažiavus ir Sauliaus šeimai, Editos namuose netrūksta klegesio ir triukšmo. Visgi tokiais susibėgimais ji itin mėgaujasi, o ir šventes tokiam kiekiui žmonių rengti ji jau seniai išmokusi – dabar jai tai vienas malonumas.

„Ta švenčių „vadyba“ man yra malonumas. O kalbant apie tai, didžiausias galvos skausmas būna tik dėl lėkščių ir puodų. Kitas dalykas – kadangi pas mus suvažiuoja didelė giminė, turime tam pritaikytus specialius stalus su prisukamomis kojomis. Ir kai vaikai suvažiuoja, vieni atsiveža savo patiekalų, kiti – vyno, dar kiti sutvarko stalus ir taip toliau. Aš jau pasistengiu iš vakaro ir visada darau viską viena pati. O šiaip... anksčiau būdavo daug balių, dabar jų apmažėję, bet dažniausiai tai būna kokios nors smagios šeimos šventės“, – pasakoja pašnekovė.

Pamiršta, kad yra žmona

Birželį Edita su vyru Sauliumi minės trečiąsias vestuvių metines. Šis laikas, kaip teigia ji pati, praėjo tiesiog akimirksniu – visgi ir dabar ji juokdamasi teigia pamirštanti, kad turi žmonos statusą.

„Mes su juo ir prieš vestuves gyvenom po vienu stogu, o vestuvės buvo tik tam, kad įformintume santykius. Dabar abu labai juokiamės, nes aš užmirštu, kad jis mano vyras, kaip ir jis užmiršta, kad aš – jo žmona. Žodžiu, abu tai vienas kitam primenam.

Bet sakyčiau, kad su Sauliumi nesupanašėsi. Jis yra labai originalus. Jis kaip vėjas – tik pagavęs gali „supakuoti“. Čia kaip tas senas reklaminis šūkis. Džiaugiuosi, kad man pavyko jį uždaryt, kad neišpūstų stogų“, – tikina Edita.

Didžiausią skirtumą apie santuoką jaunystėje ir brandžiame amžiuje žurnalistė įvardija kaip „žaidimo“ nebuvimą – brandesnis žmogus aiškiau žino, ko nori.

„Dabar tai yra ne loterija, ne joks išbandymas, tai yra mėgavimasis santykiu. Dabar, nors ir yra daugybė pareigų, į jas labai atsakingai žiūri. Turi galybę jausmų ir dažnai juos laisviau reiški“, – santuoką apibūdina Edita.