Edmundas Kučinskas: „Patikėkite, tikrai dar nesu apkerpėjęs!“

TAIP

Aktyviam laisvalaikiui

Labai mėgstu judėti, sportuoti, ypač vasarą. Tačiau šiuo metu turiu labai daug darbo – pats rašau aranžuotes orkestrui, kuris akomponuos per koncertinį turą.

Labai mėgstu judėti, sportuoti, ypač vasarą. Tačiau šiuo metu turiu labai daug darbo – pats rašau aranžuotes orkestrui, kuris akomponuos per koncertinį turą.

Kai būna daugiau laisvo laiko, aktyviai sportuoju, nors esu gana brandaus amžiaus – man jau 62-eji. Gimiau ir augau Palangoje, lankiau sustiprintą tinklinio mokyklą, todėl ir šiandien mielai žaidžiu tinklinį, vasarą aktyviai sportuoju prie jūros, visus metus plaukioju baseine. Taip kad tikrai nesu apkerpėjęs (šypsosi).

Romantikai

Esu nepataisomas romantikas, labai jausmingas žmogus, dėl ko dažnokai nukenčiu. Tačiau vis tiek gyvenime laikausi tokios nuostatos, kad visada reikia vadovautis jausmais, o ne išskaičiavimu. Manau, kad daugeliu atvejų žmogui jausmai teisingai padiktuoja, ką daryti. Tikiu ir tikra meile, tik ją reikia mokėti išsaugoti. Jei jau jauti, kad tavo gyvenimo meilė atėjo, negalima blaškytis, reikia sustoti ir mėgautis ja.

Disciplinai

Visada galvojau, kad esu tinginys, bet nugyvenau daug metų ir galiu pasakyti, kad atsakingomis akimirkomis aš susiimdavau ir atlikdavau visus darbus. Galvoju, kad mano gyvenime disciplina eina koja kojon su tinguliu. Mėgstu pailsėti, bet pagal Zodiaką esu darbštusis Jautis, tai tenka laviruoti. Tikriausiai visas gyvenimas yra kova su tinginyste. Jei sugebi ją įveikti, gali kažko pasiekti.

Labdarai

Tai labai teigiamas dalykas. Pats savo kailiu esu patyręs, kad kuo nors pasidalijus, net jei tai smulkmenos, tampa labai gera ant širdies. Tam tikra prasme galima sakyti, kad labdara yra egoistinis dalykas. Keistai skamba, tačiau bet kuris žmogus, kada nors padaręs gera kitam, žino, apie ką aš kalbu. Tiesa, pastaruoju metu bijau, kad labdara neįgautų neigiamos spalvos. Televizijoje, viešojoje erdvėje – visur nuolat prašoma skambinti ir aukoti pinigus.

Saikingam valgymui

Specialių dietų nesilaikau, tačiau būna akimirkų, kai pastebiu, kad pradedu sverti kiek per daug, tuomet susiimu. Tiesiog vadovaujuosi principu, kad žmogaus skrandis yra kumščio dydžio. Tiek ir stengiuosi suvalgyti. Svarbiausi dalykai norint sulieknėti yra maisto kiekis bei kokybė, ir dar reikėtų pakentėti ir nevalgyti po 18–19 val. Taip mėnesiuką pasilaikau, truputėlį save pakontroliuoju ir apie 3–4 kg nukrinta.

NE

Buities darbams

Namų ruoša yra kaip peilis po kaklu, ir kuo daugiau man metų – tuo sunkiau. Prieš kokius 15–20 m. buvau ganėtinai tvarkingas žmogus, o kai persiritau per 50-metį, 60-metį, baisu, kaip namie nesinori absoliučiai nieko tvarkyti.

Namų ruoša yra kaip peilis po kaklu. Prieš kokius 15–20 m. buvau ganėtinai tvarkingas žmogus, o kai persiritau per 50-metį, 60-metį, baisu, kaip namie nesinori nieko tvarkyti.

Dabar tiesiog mėgaujuosi savo darbu. Bręstu bręstu mėnuo, trys, keturi, pusę metų... Mintyse viską susidėlioju ir su dideliu malonumu sėdu prie kūrybos, kaip kokio nepaprastai skanaus valgio, kuriuo galiu mėgautis. O tie visi buitiniai dalykai mane gniuždo, smaugia, tačiau padaryti juos vis tiek reikia. Kiek įmanoma, stengiuosi tai atlikti ne pats. Manau, kiekvienas turi dirbti savo darbą.

Ritualams

Jokių ritualų neturiu, tik per daugelį metų susidarė tam tikri įpročiai. Artėjant dideliems koncertams, svarbiems turams, tampu atsargesnis – atsargiau sportuoju, saugau stygas, gerklę, balsą. Bet gyvenimas yra gyvenimas ir visko būna. Vieną kartą atsikėlęs ryte norėjau atsigerti, žiūriu – vanduo bėga pro šoną. Paaiškėjo, kad man trišakio nervo uždegimas, sutinusi kairė veido pusė. Lyg iš niekur nieko, o gal po koncerto suprakaitavęs peršalau. Vargau gal pusmetį, kol išsigydžiau. Ačiū Dievui, dainuoti netrukdo, nors pasekmes jaučiu ir dabar.

Socialiniams tinklams

Iš vienos pusės tai puiki bendravimo, minčių reiškimo priemonė, bet yra ir neigiamų pusių, kurias visi žino. Aš asmeniškai socialiniuose tinkluose nesireiškiu ir nepritariu tiems, kas ten aiškinasi asmeninius santykius. Tiesa, turėjau feisbuko paskyrą, daug sekėjų ir draugų, bet vieną dieną ji kažkaip užsiblokavo ir, atvirai pasakius, nededu pastangų, kad vėl veiktų. Feisbukas žinomam žmogui yra didžiulis darbas, turi labai apgalvoti, ką rašai. Nematau prasmės imtis šio darbo.

Niekada nesuprasiu komentatorių, kurie bet kokiomis temomis, nežinodami įvykių esmės, kiša savo trigrašį. Toks elgesys man primena šuniukus, lauke keliančius koją prie kiekvieno medžio, nes tiesiog būtina atsižymėti...

Apkalboms

Normalus žmogus niekada neapkalba. Norėtųsi sakyti, kad taip nesielgia bet kuris išsilavinęs asmuo, tačiau yra baigusių ir tris aukštąsias mokyklas, bet taip ir neįgijusių išsilavinimo, kultūros. Apkalbinėti kažką, ypač viešai, yra labai nekultūringa. Niekada nesuprasiu komentatorių, kurie bet kokiomis temomis, nežinodami įvykių esmės, kiša savo trigrašį. Toks elgesys man primena šuniukus, lauke keliančius koją prie kiekvieno medžio, nes tiesiog būtina atsižymėti... Aš stengiuosi niekam nieko nesakyti, jei mano nuomonės neklausia. Tiesiog žinau, kad nekultūringa ją bet kur bet kada kišti.

Viešajam transportui

Nepamenu, kada važiavau viešuoju transportu, tikriausiai prieš kelerius metus. Epizodiškai tokių nuotykių pasitaiko, kai sugenda automobilis ar pan. Tačiau aš važinėju automobiliu. Man jis ne prabangos dalykas, bet būtinybė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Penkerius metus Lietuvoje gyvenantis Samsonas: „Čia – daug galimybių“