Eduardas Butiuto: kada Lietuva taps futbolo šalimi?

Kada savo gyvenimą pradėjai sieti su futbolu?

Futbolu susidomėjau vaikystėje. Lankydamas pradinę mokyklą pradėjau eiti į futbolo treniruotes. Vaikystėje teko išbandyti daug įvairių būrelių, tačiau futbolas visada buvo ir išliko mano gyvenime pagrindiniu užsiėmimu po pamokų.

Lietuvoje retai girdime apie futbolo „Freestyle“. Kaip kilo idėja išbandyti šią techniką?

Traumos yra neatsiejama futbolo dalis. Vienų varžybų metu patirta trauma sustabdė mano futbolo treniruotes. Atsiradus daugiau laiko pradėjau žiūrėti „Freestyle” klipus internete ir bandydavau juos atkartoti.

Nuo mažų dienų atsimenu save kaip aktyvų vaiką, kuris nuolat užsiima sportine veikla, tad atrastas „Freestyle” man tapo kaip alternatyva futbolui. Stebint klipus ir sportininkus, kurie atlieka įvairius pratimus, mane sužavėjo techniniai triukai su futbolo kamuoliu, todėl norėjau tai pats išbandyti. Būtent patirta trauma paskatino susidomėti šia sporto šaka.

Ar sunku atlikti triukus su futbolo kamuoliu?

Yra labai daug skirtingų triukų. Vieniems išmokti gali užtekti penkiolikos minučių, o kitiems – mėnesio, dviejų ar net pusės metų. Pats savo treniruotes pradėjau labai paprastai. Paėmęs kamuolį, išeidavau į lauką ir bandydavau atkartoti. Šiuo metu yra labai daug treniruočių metodų, kuriuos atliekant galima žymiai greičiau įsisavinti triuką ir jo elementus. Nėra konkretaus laiko, per kurį triukas yra išmokstamas. Tai priklauso nuo fiziologijos ir sugebėjimo adaptuoti naujus dalykus. Vieni gali išmokti per dieną, kitiems gali prireikti savaitės, tačiau, naudojant teisingą treniruočių techniką rezultatas anksčiau ar vėliau pasiekiamas.

Dirbi Lietuvos futbolo akademijoje. Papasakok apie savo darbo privalumus. Ar sunku darbą suderinti su futbolo „Freestyle“?

Suderinti darbą su treniruotėmis visai nesunku. Treniruočių metu vaikai dažnai nori išmokti naujų triukų ar kamuolio valdymo elementų. Futbolo „Freestyle” elementus galima panaudoti ir futbolo aikštėje, kadangi techninis kamuolio valdymas yra neatsiejama futbolo dalis.

Dalyvauji įvairiuose futbolo „Freestyle“ konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Papasakok, kaip jie vyksta.

Pirmas turnyras, kuriame dalyvavau, buvo 2009 metais Kaune. Turnyro metu vyko kvalifikacija į Pasaulio čempionatą Pietų Afrikoje. Taisyklės paprastos: du sportininkai rungėsi ant scenos, kiekvienas turėjo trisdešimt sekundžių parodyti savo geriausius triukus su kamuoliu. Bendra sportininkų rungtis truko tris minutes, o dalyvius vertino teisėjai.

Vienas teisėjas buvo atsakingas už kontrolę. Jo pagrindinė užduotis stebėti ar dalyvis nepameta kamuolio ir kaip gerai jis jį kontroliuoja. Kitas – atsakingas už kūrybiškumą, stebi dalyvių kūrybines idėjas ir vertina naujus triukus. Trečias teisėjas atsakingas už dalyvių „stilių“. Jo užduotis stebėti ar pasirodymo metu judesiai yra lengvi ir patrauklūs, vertinamas dalyvių pasitikėjimas atliekant triukus. Dvikovos pabaigoje kiekvienas teisėjas iškelia lentelę su dalyvio vardu, kuris jo nuomone labiausiai atitinka vertinamus kriterijus.

Ar atkreipei dėmesį, kokioje šalyje ši sporto technika yra populiariausia?

2009 metais laimėjau kvalifikaciją ir keliavau atstovauti Lietuvai į Pietų Afriką. Tai buvo pirmas didelis tarptautinis turnyras. Jame dalyvavo 64 šalių sportininkai ir varžėsi dėl Pasaulio čempiono titulo. Turnyre užėmiau devynioliktą vietą. Taip pat dalyvavau turnyruose Švedijoje, Danijoje. „Freestyle“ sporto šakoje dominuojančios šalys: Anglija, Lenkija, Japonija, Norvegija. Šių šalių sportininkai yra labai aukšto lygio ir išvystę profesionalią struktūrą.

Kaip manai, kodėl Lietuvoje futbolo „Freestyle“ nėra toks populiarus kaip užsienio šalyse?

Pirma, tai gan jauna sporto šaka pasaulyje. Pirmas oficialus šios technikos turnyras įvyko 2006 metais Amsterdame. Po dviejų metų „Redbul freestyle“ pradėjo rengti pasaulio čempionatus. Antra, Lietuvoje nėra šio sporto struktūros (turnyrų, akademijų). Tai tampa laisvalaikio praleidimu ar futbolo treniruotės dalimi. Sportininkai futbolo aikštelėje ar treniruočių metu bando atlikti triukus apšildami.

Turėjai planų įkurti „Freestyle“ futbolo akademiją Lietuvoje. Kaip sekasi įgyvendinti šią idėją?

Šią idėją planuoju įgyvendinti šią vasarą. Sulaukiau didelio susidomėjimo iš vaikų. Jie nori išmokti šios sporto šakos technikos, ypatingai po televizijos projekto „Lietuvos talentai“, kuriame dalyvavau. Gavau nemažai žinučių socialiniuose tinkluose, kuriose klausiama, kur būtų galima išmokti kamuolio valdymo. Nuo to laiko kilo idėja atidaryti pirmąją „Freestyle“ futbolo akademiją Lietuvoje.

Kaip manai, ko reikėtų, kad Lietuva taptų ne tik krepšinio, bet ir futbolo šalimi?

Manau, kad gerų rezultatų europiniuose turnyruose. Pavyzdžiui, Rūtos Meilutytės sėkmė išpopuliarino plaukimo sporto šaką Lietuvoje. Turėtų gerėti infrastruktūra, prie populiarumo galėtų prisidėti ir nacionalinis stadionas. Lietuvoje nusistovėjęs toks požiūris, jog kai komandai ar rinktinei sekasi – palaikymas yra didžiulis. Ir atvirkščiai, kai nesiseka, rezultatai prastesni nei tikimasi – palaikymas tampa ne toks pozityvus. Manau, kad taip galėtų būti ir su futbolu.