„Teatras yra tarsi alternatyva mano tikrajam gyvenimui, nes jame praleidžiu labai daug laiko“, – prisipažįsta Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primarijus Edvinas JAKONIS (25). Dar mokinys raškęs pergales konkursuose, vadintas šalies baleto ateitimi, dabar jis išrinktas Metų baleto solistu ir nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“.
Koks tas baleto artisto gyvenimas?
Kai sužinojau, kad esu išrinktas 2025 metų baleto solistu, bandžiau susidėlioti, kas man yra baletas. Supratau, kad šis menas mane išmokė paradokso: kuo daugiau dirbi, tuo labiau supranti, kad nuolatos teks negailestingai viską pradėti nuo nulio. Per pamokas, repeticijas sukuri spektaklį, kuriame šokdamas pasakoji istoriją, o kitą dieną – vėl viskas nuo pradžių. Be to, ten esi atsakingas ne tik už techninį šokio atlikimą, bet ir už savo vietą istoriniame baleto meno kontekste, todėl pradedi gilintis, kokia apskritai yra baleto svarba. Tačiau visada labai lengva nukristi į tą lygį, kai gali imti galvoti, koks skirtumas, kaip pasirodysi, – juk tik šoki, o ne gydai vėžį. Man labai įstrigo vieno šokėjo pastebėjimas, kad medikai, kurie gelbėja gyvybes, paskui eina į spektaklius, kurie gydo sielą. Taigi būdamas mokinys galvojau, kad mano tikslas – padaryti kuo daugiau piruetų, o tapęs profesionaliu artistu bandau sukurti ir meninę vertę turintį palikimą.