Egiptietės – pirmosios feministės?
Veiklios, laisvos ir nepriklausomos. Joms nereikėjo kovoti dėl savo teisių, nes visada jas turėjo. Ar tik ne šios gudrios moterys ir įžiebė feminizmo ugnį?
Įsigilinus ir patyrinėjus įvairių pasaulio kultūrų atsiradimą ir raidą aiškėja, kad toli gražu ne visada dominavo stiprioji lytis. Prieš penkis tūkstančius metų egiptietės pagal įstatymus turėjo tokias pat teises kaip ir vyrai. Dalyvavo viešajame gyvenime, įvairiuose renginiuose, nevengdavo pokylių ir priėmimų. Niekada netūnojo vyro šešėlyje ar po jo padu. Tekėjo iš meilės, o ištekėjusios gaudavo daugybę privilegijų. Vyras nebuvo laikomas žmonos globėju, nes moteris pati turėjo savo ir tėvų dovanoto turto.
Karalienė Hačepsuta
Viena garsiausių Egipto istorijoje emancipuotų moterų, valdžiusių šalį – karalienė Hačepsuta (Tutmozio I ir karalienės Ahmezos dukra). Ji ištekėjo už pusbrolio Tutmozio II. Karališkojo kraujo linija buvo perduodama per moteris. Vyras, norėdamas tapti faraonu, privalėjo vesti karališkojo kraujo moterį, kuri dažniausiai būdavo artima giminaitė. 1479 m. pr. m. e. mirė Tutmozis II. Egipto valdovu tapo mažametis Tutmozis III. O regente buvo paskirta Hačepsuta. Vėliau ji pasiskelbė faraone. Hačepsuta rengėsi kaip vyras, dėvėjo vyriškus galvos apdangalus, nešiojo dirbtinę barzdą.
Gražuole tituluota Nefertitė
Kita ryški senovės Egipto moteris – faraono Echnatono (Amenhotepo IV) vyriausioji žmona Nefertitė. Ji buvo viena gražiausių Egipto moterų, o ir šiandien tebelaikoma moteriškos elegancijos ir grožio simboliu. Išlikę meno kūriniai byloja apie tai, kad faraonė buvo tokia pat įtakinga kaip ir jos vyras. Amenhotepo IV valdymo metus simbolizuojančiuose reljefuose ji pavaizduota kone du kartus dažniau nei sutuoktinis. Galima manyti, kad Nefertitė buvo viena įtakingiausių moterų Egipto istorijoje.
Echnatonas istorijoje žinomas kaip faraonas, mėginęs įvesti Egipte monoteistinę religiją. Manoma, kad Nefertitė aktyviai palaikė vyro vykdomas reformas, o dažnai netgi būdavo jų iniciatorė. Faraonė buvo naujosios religijos šventikė, dalyvavo apeigose, kuriose atliko dievo žmonos vaidmenį. Nefertitė ir rengėsi taip pat, kaip buvo manoma rengiantis Dievo žmoną: prigludusi mantija, surišta raudona juosta, priekyje kabančiais galais. Ji nešiojo trumpo kirpimo šukuoseną. Kartais užsidėdavo karūną su dviem snapais ir disku tarp jų. Vėliau Nefertitė pakeitė savo stilių. Ji ėmė atkartoti drėgmės ir vaisingumo deivės Tefnut aprangą. Nefertitė, pradėjusi dėvėti tokį pat kaip deivės Tefnut galvos apdangalą, netgi pradėta ir vadinti Tefnut. Ir tapo lygi su savo vyru, kuris buvo Saulės dievo atvaizdas žemėje.
Nėštumo testas
Moters autoritetas šeimoje labai sustiprėdavo, kai ši pagimdydavo kūdikį. Todėl visos egiptietės stengdavosi pastoti ir reguliariai atlikdavo vadinamuosius “nėštumo testus”. Greta padėdavo du drobinius maišelius: vieną su avižų ir smėlio mišiniu, kitą – su miežių ir smėlio. Abu apliedavo šlapimu. Jei anksčiau sudygdavo avižos, laukdavo gimsiant mergaitę, jei miežiai – berniuką. Nesudygęs mišinys reikšdavo, kad moteris nesilaukia...
Didžiosios pramogautojos
Faraonų valdomoje valstybėje moterys dažnai rodydavo iniciatyvą ir tai nieko nestebino. Žinoma, nekilmingosios išties sunkiai dirbo, tačiau kilusios iš turtingų šeimų mėgavosi įvairiausiais malonumais. Kol vyrai dirbdavo, leisdavo laiką muzikuodamos ar stebėdamos muzikantų pasirodymus, rengdavo puotas ir vadovaudavo tarnams. Uoliai sergėdavo, kad tarnaitės nesusidėtų su šeimininkais ir pan.
Gražuolės stileivos
Egiptietės, kaip ir šių laikų europietės, troško būti pačios dailiausios. Pagal grožio kanonus, galiojusius senovės Egipte, gražiausia moteris – maždaug 150 cm ūgio, liekna, nedidelėmis krūtimis, liaunu liemeniu ir ilgomis kojomis. Be abejo, ne visos tokios buvo, tačiau stengėsi tokios tapti. Rūpinosi savo išvaizda ir stiliumi. Uoliai sekė madas ir dėvėjo drabužius, išryškinančius klubus ir liemenį. Labai puoselėjo plaukus. Iš ilgų raitydavo įmantriausias šukuosenas, puošdavo kirpčiukais ir kaselėmis, sutvirtindavo vašku ir sakais. Prausdavosi Nilo upėje, kūnus ištepdavo pelenų ir molio košele. Šis puikus šveičiamasis kremas skaistindavo, valydavo ir gražindavo odą. Egiptietės depiliavo kojas ir bikinio sritį, kūną tepdavo kvapniaisiais aliejais. Jos išmanė įvairias makiažo gudrybes. Kad akys atrodytų didesnės, viršutinius vokus paryškindavo dažais su pilkšvais švino milteliais, o apatinius vokus nutepdavo žaliu malachitu.
Egiptietės gyveno trumpai, vos trisdešimt metų, tačiau gražiai ir tikriausiai, laimingai...
Taip pat skaitykite: