Eglė Bazaraitė moko velykaičius marginti bičių vašku: sulaukite šventės aktyviai
Šiemet Velykos daugeliui nereiškia fizinio grįžimo pas savuosius, tačiau yra ir kitas būdas jaustis arti su tais, kurių aplankyti negalime – tai užsiimant kasmetiniais ritualais, kuriuos esame įpratę daryti šiuo pavasarėjančiu laiku belaukiant Velykų. Tačiau tai gali būti ir proga ir pradėti ritualus, išmokti naujų šios šventės kūrimo būdų, dalintis rezultatais šiuolaikinėmis technologijomis, o kitąmet per Velykas šiais naujais kūrybiniais procesais dalintis su šeimos nariais.
Likus porai dienų iki Velykų sekmadienio, norime pasidalinti tradiciškiausia ir Lietuvoje labiausiai paplitusia velykaičių technologija – marginimu karštu vašku.
Toks marginimas ne tik leis aktyviai laukti šventės, bet užpildys namus magišku karšto bičių vaško kvapu, ir taip išilgėję pavasario vakarai galbūt užtruks ir iki dar gilesnio vakaro, kai noras numarginti tik dar vieną margutį leis pasijusti kažko didesnio dalimi nei nūdienos realijos. Taip būsime su savaisiais, kurie šimtmečius atgal Velykų laukė margindami kiaušinius.
Kiaušinių marginimo reiktų imtis aprimus, neskubant. Leisti sau mėgautis ir pavykusiais, ir nepavykusiais raštais, geriau ar prasčiau nusidažiusiais kiaušiniais. Visokie jie išeina net ir labiausiai patyrusiems meistrams.
Priemonės marginimui:
- Karštas paviršius: elektrinė plytelė, apverstas ir kruopose stabilizuotas lygintuvas, ar aromatiniams aliejams skirta žvakidė;
- Vaško tirpinimui ant elektrinės plytelės ar lygintuvo naudokite metalinius dangtelius – nuo butelių, stiklainių ar kremo indelių. Svarbiausia, kad juose nebūtų likę plastikinių detalių;
- Metalinės adatėlės su metaline galvute;
- Nebenaudojamas pieštukas ar medinis pagaliukas adatėlei įsmeigti;
- Natūralus bičių vaškas;
- Vaškinės kreidelės (spalvotam vaškui);
- Kiaušiniai kuo šviesesniu lukštu.
Kiaušinius nuplaukite be jokių ploviklių, nešveičiant, o tik švelniai pirštais pašalinant nešvarumus. Jeigu kiaušinius pirkote parduotuvėje ir kiaušinio lukštas nužymėtas antspaudu, nereikėtų labai stengtis šį anspaudą pašalinti – nudažius kiaušinį dažais jo praktiškai nesimatys.
Virkite iš karto nedaug kiaušinių – taip jų mažiau suskils. Esama visokių būdų išvengti skilimo, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino esąs stebuklingas. Bet galite įberti į virimo vandenį druskos.
Saugiai užkloję stalą popieriumi ar laikraščiu, ištirpinę vašką, maloniai šiltus, bet ne karštus kiaušinius imkite į rankas ir pradėkite marginti. Adatėle svarbu lukštą liesti kuo statesniu kampu – taip taškeliai ir brūkšneliai bus stambesni ir tikslesni. Preciziškumui padeda ir mažojo pirštelio galo ar krumpliuko atrėmimas į kiaušinį prieš užnešant karštą vašką.
Atstumas tarp kiaušinio ir vaško turėtų būti nedidelis, kad pernešamas karštas vaškas nespėtų atvėsti. Iš vieno karšto vaško indelio saugiausia marginti vienam margintojui, tačiau tokių indelių ant plytelės ar lygintuvo gali būti ir daugiau. Kiek margintojų besidarbuotų, reiktų laikytis saugaus atstumo, nes karštas vaškas nudegina odą gana skaudžiai, ir tuomet tęsti marginimą jau nebesinori.
Tačiau marginti gali ir maži vaikai – tokie, kur jau visai patogiai laiko pieštuką. Patarkite jiems pirmąjį margutį puošti paprasčiausiais taškeliais – tai net ir pačių sudėtingiausių raštų pradžia.
Nepavykus raštui neskubėkite jo gramdyti nuo kiaušinio ir marginti iš naujo – tose vietose, kur nugramdėte vašką, nekibs dažai. T.y., kiaušinio lukštas tarsi prisimins pirmąjį raštą.
Norėdami marginti spalvotu vašku, įmaišykite gabalėlį spalvotos kreidelės į jau ištirpusį bičių vašką.
Priemonės dažymui karštais dažais:
- Skardinė pakuotė ar puodas, kurį nebūtų gaila sutepti vašku ir dažais;
- Metalinis šaukštas;
- Gerai sugeriantis popierius – galite naudoti vienkartinius virtuvinius rankšluosčius, vienkartines nosinaites ar paprasčiausią tualetinį popierių;
- Šiek tiek sviesto ar kt. riebalų;
- Šluostės karštam vaškui
Dažymui natūraliomis priemonėmis tinka:
- Svogūnų lukštai – tiek įprastų geltonųjų, tiek raudonųjų;
- Mėlynasis kopūstas;
- Burokėliai;
- Juodalksnio žievė;
- Ąžuolo žievė;
- Dilgėlės;
- Garšvos;
- Ciberžolės;
- Samanos;
- Įvairios arbatos.
Natūraliam dažymui tinka daug augalų, tačiau tik nedidelė dalis jų kiaušinius nudažo ryškiomis spalvomis. Ryškiausias rezultatas pavyksta dažant juodalksnio žieve, tačiau tai gana ilgas, kelių savaičių įdirbio reikalaujantis procesas. Galbūt šį dažymo metodą galėtumėte išbandyti kitąmet?
Iš vienų ar kitų augalų dažui išgauti paruoškite nuovirus. Į nuovirą įpilkite šiek tiek acto. Vašku margintus kiaušinius įsukite į sugeriamąjį popierių, kad dažomų kiaušinių vaškuotos vietos nesusiliestų. Įsuktus kiaušinius dėkite į šaltus dažus ir pradėkite kaitinti. Kaitinkite tol, kol skystis nepradės virti. O tada ištraukite kiaušinius metaliniu šaukštu, nuvalykite šluoste karštą vašką ir patepkite riebalais.
Geriausiai kiaušiniai nusidažo, jeigu juos dažuose viriname. Tačiau vašku margintų kiaušinių virinti negalima – dažams užvirus vaškas išplauks ir margintos vietos toliau kaitinant nusidažys, taigi nebus pasiektas pagrindinis marginimo vašku rezultatas.
Natūraliomis priemonės dažomus margučius galite valgyti, tačiau gražiausi margučiai turėtų būti dovanojami su raštuose išrašytais linkėjimais arba saugomi namuose visus metus. Lietuvoje tikėta, kad margučiai namus apsaugo nuo nelaimių.
Detalesnę informaciją apie marginimo raštus, simbolius ir reikšmes, apie marginimo technologiją rasite Dalios Bazarienės ir Eglės Bazaraitės knygoje „Savas margutis“.