Šiuo metu į įprastą gyvenimo ritmą sugrįžusi aktorė Eglė Jackaitė (46) sako, kad didžiąją dalį jos laiko užima teatras, darbas filmavimo aikštelėje prie filmo „Drugelio širdis“, kuriame ji vaidina su jauniausiu sūnumi Eliju (11) ir savanorystė „Pagalbos moterims linijoje“.
„Vaidinti kine man nauja ir labai brangu – o dar su sūnumi, kai jo mama esu ir filme. Ypač džiaugiuosi šiais momentais. Paraleliai ir teatre vyksta pasiruošimas, rengiuosi latvių režisierės Lauros Grozos spektakliui „Saulės vaikai“. Paskutinį vasaros šeštadienį laukia spektaklis Kaune, o šį trečiadienį Klaipėdoje – pasirodymas su „Jausmų džiazu“. Veiklos netrūksta, juk dar ir savanoriauju „Pagalbos moterims linijoje“. Tai emociškai sunki ir daug atsidavimo reikalaujanti veikla“, – pasakoja Eglė.
Žinoma moteris stebina savo gebėjimu dienoje rasti daugiau valandų, negu jų yra, tačiau patikina – viskas įmanoma, kai tavo tikslas turi prasmę.
„Savanorystė man – be galo svarbi. Kalbėdama su nelengvus išgyvenimus patiriančiais žmonėmis aš jau praleidau apie 200 valandų, paskutinį kartą, kai nuvykau į „Pagalbos moterims liniją“, buvo 55 kartas, kada atsiliepiau, pasiruošusi išklausyti.“
Eglė sako, kad savonorystė jos gyvenime atsirado labai natūraliai. „Žmonės juk linkę vis sakyti, kad niekam nepakanka laiko, tai aš jo pertekliumi irgi niekada negalėjau pasigirti, dirbtinai į savanorystę savęs nestūmiau, ši veikla į mano gyvenimą atėjo organiškai. Labai man brangi draugė, kuri jau daug metų savanoriauja „Pagalbos moterims linijoje“, pernai palaidojo savo sūnų. Tą skausmingą dieną, kai vyko laidotuvės, viena jose dalyvavusi moteris pamiršo akinius. Juos paėmusi aš susisiekiau su ja ir susitikome jau Klaipėdoje, prie mano namų. Išsikalbėjome, kai ji man pasakė, kad mes beveik kaimynės. Iš pradžių nesupratau, galvojau, gal kažkur netoliese gyvena, bet tęsiantis pokalbiui paaiškėjo, kad ji yra „Pagalbos moterims linijos“ vadovė. Tikiu, atsitiktinumų gyvenime nebūna... taip ši veikla pati atėjo į mano gyvenimą“, – Žmonės.lt pasakoja žinoma aktorė.
Vieną po kito sekusius įvykius Eglė sako palaikiusi likimo jai siųstu ženklu ir netrukus įsiliejusi į „Pagalbos moterims linijos“ savanorių gretas. Dar prieš tapdama savanore, Eglė bendravo su moterimis, kurios pasakojo apie prasmingą veiklą linijoje. „Pamenu, klausiausi jų ir galvojau: noriu ir aš būti viena iš savanorių.”
Eglei reikėjo išklausyti specialų kursą, kurį ji iki šiol laiko įdomia, vertinga ir naudinga viso savanoriavimo dalimi. Taip pat Eglė dalyvauja šios organizacijos rengiamuose seminaruose. „Pirmiausia tai – man pačiai didžiulė dovana. Dažnai, besikalbant su moterimis, aš jų situacijose pamatau ir save, taip pat ši veikla ugdo empatiją, moko tave ne tik klausytis, bet ir girdėti.”
Savanoriaujanti „Pagalbos moterims linijoje“ Eglė sako jaučianti didžiulį emocinį krūvį, bet tuo pačiu ir prasmę.
„Mes, savanoriai, esame reikalingi. Yra be galo daug žmonių, kurie nori atvirai pasikalbėti, išsilieti. Daug vienišų, sunkius išgyvenimus patyrusių moterų ir vyrų. Jei tik galite, kviečiu visus prisidėti prie šios prasmingos veiklos“, – ragina Eglė, sakydama, kad mes galime ir turime vieni kitiems padėti. „Visi mes be išimties išgyvename pačias įvairiausias emocijas ir toli gražu ne visada mes, žmonės, džiaugsmu trykštame... esame ir riboti, ir žaizdoti“, – pridūrė ji.