Modelio darbą Milane išbandžiusi žinoma atlikėja Eglė Jurgaitytė šiuo metu studijuoja tarptautinį verslą ir komunikaciją, tačiau savo ateitį planuoja sieti tik su muzika. Paprašius prisiminti mokyklą, mergina neslepia, kad mokykloje buvo visokių situacijų, tačiau prisiminti jai norisi tik pačias geriausias akimirkas, nes nepaisant visokių intrigų, pykčių ir nemalonumų, būtent mokykloje susiformavo jos asmenybė ir sutiko daug nuostabių žmonių, su kuriais iki šiol artimai bendrauja.
Egle, prieš porą metų baigei vidurinę mokyklą, sakyk, kokios emocijos užplūsta prisiminus mokyklos suolą?
Mokykloje sutikau savo artimiausius draugus, mokykloje pirmą kartą įsimylėjau. Būtent už sutiktus žmones ir esu labiausiai dėkinga mokyklai. Už mokyklos sienų verda antras gyvenimas – įvairūs nuotykiai, linksmos situacijos, savotiškos dramos, pykčiai ir visi kiti jausmai. Žinoma, dabar prisiminus visas tas situacijas, kurios kažkada atrodė tokios svarbios ir kėlė tiek daug emocijų, tik šypsena sukyla, tačiau tuo metu, kai įsijauti į situaciją ir tuo gyveni, juokinga nebūna. Mokykla – savotiškai žavus laikotarpis, kuris mus išmoko daug gyvenimiškų dalykų.
2008 m. Kipre „Vaikų Eurovizijos dainų konkurse“ su savos kūrybos daina „Laiminga diena“ užėmei 3 vietą ir akimirksniu išpopuliarėjai. Tuo metu buvai dešimties metų mergaitė. Papasakok, kaip po tokio pripažinimo sekėsi bendrauti su bendraklasiais?
Mokyklos laikais mano aplinkoje pasitaikydavo ir tokių žmonių, kurie nebuvo nuoširdūs ir, kai man reikėdavo pagalbos, jų niekada šalia nebūdavo. Kartais jausdavau pyktį, o gal pavydą iš klasiokų, jog, net ir praleisdama nemažai pamokų, mokausi taip pat gerai, kaip ir jie, ar net geriau už juos. Visokių situacijų buvo, tačiau prisiminti norisi tik pačias geriausias akimirkas. Be to, juk būtent mokykloje sutikau geriausius draugus, be kurių šiandien neįsivaizduoju savo gyvenimo.
Kaip manai, visi pasiekimai – tavo vienos, ar visos šeimos nuopelnas?
Šeima labai daug prisidėjo prie to, kad man pasisektų, todėl labai jiems esu dėkinga už palaikymą ir paskatinimą. Tėvai skatino nieko nebijoti, visada eiti į priekį ir mėgautis savo mylima veikla. Būtent jie man niekada neleido atsipalaiduoti ir visada primindavo, kad be darbo nežengsiu nė vieno žingsnelio į priekį. Stovėti vietoje tikrai nenorėjau, todėl pati be galo daug dirbau.
Duodama interviu jau esi minėjusi, jog būdama maža patyrei patyčias. Kas padėjo tau sunkiomis akimirkomis?
Sunkiomis akimirkomis man visada padėdavo mylima veikla, šeima ir artimiausi draugai. Visada turėdavau su kuo pasišnekėti ir kam išsipasakoti. Būtent tai, mano supratimu, ir yra svarbiausia sunkiomis akimirkomis. Muzika man taip pat labai padėdavo užsimiršti, suteikdavo vilties ir prasmės džiaugtis gyvenimu. Po kiekvieno koncerto likdavau pabendrauti su vaikais, atėjusiais paklausyti mano dainų. Tai buvo ypatingos akimirkos ir žodžiais nenusakomas jausmas! Sunku žodžiais nupasakoti, kaip gera būdavo matyti spindinčias akis, juos apkabinti. Tokios akimirkos atpirkdavo visas nuoskaudas.
Milane dirbai modeliu, tačiau vėl grįžai prie muzikos. Gal reikėjo bandyti suderinti šias veiklas?
Modeliu daugiau dirbau paauglystėje. Gavau keletą pasiūlymų iš modelių agentūrų, juos apsvarsčiau ir sutikau, nes man tiesiog buvo įdomu išbandyti kažką naujo. Du mėnesius gyvenau ir dirbau Milane. Mano supratimu, 15 metų paauglei gyventi ir dirbti tokiame mieste kaip Milanas – nereali patirtis. Tikrai buvo įdomu, tačiau iš vidaus pamačius mados „virtuvę“, supratau, kad tai – ne man. Labai džiaugiuosi ir esu dėkinga, jog mano gyvenime pasitaikė tokia galimybė, bet esu laiminga ten, kur dabar esu – muzikos pasaulyje. Muzika – didžiulė mano gyvenimo dalis. Tiek kurdama, tiek dainuodama, sudedu visus savo jausmus ir emocijas, galiu labiausiai atsipalaiduoti ir jaustis savimi.
Į kokią grupę ar atlikėją norėtum būti panaši?
Kol kas nenoriu savęs lyginti su niekuo, vis dar pati ieškau savo muzikos stiliaus, bandausi, kur aš jaučiuosi patogiausiai ir esu tikroji „aš“. Nenoriu kopijuoti konkretaus atlikėjo. Man patinka stebėti gyvus pasirodymus, įvairius koncertus, analizuoti atlikėją, bet tai darau tik todėl, kad įkvėpčiau naujų idėjų ir kažko naujo išmokčiau. Šiuo metu labiausiai mane įkvepianti grupė būtų „Years&Years“.
Kokių svajonių dar esi neišpildžiusi?
Vis dar neapkeliavau viso pasaulio!
Šiuo metu studijuoji tarptautinį verslą ir komunikaciją, tai gana tolima sritis muzikai. Kaip įsivaizduoji tolesnę savo ateitį?
Tarptautinį verslą ir komunikaciją pasirinkau todėl, kad mokykloje labai patiko ir gerai sekėsi matematika. Be to, aš domiuosi labai įvairiais dalykais ir stengiuosi save lavinti įvairiapusiškai, todėl šie mokslai man tikrai nepamaišys. Tačiau savo ateitį sieju tik su muzika, nes tai yra mano mėgstamiausia veikla nuo 3 metukų. Žinau ir jaučiu, kad būtent šiame kelyje save realizuosiu geriausiai.
Balandžio 11 d. dalyvausi jaunimo festivalyje „Vibelift“, kaip planuoji nustebinti savo gerbėjus?
Būsiu su kojos įtvaru, tačiau tai tikrai man nesutrukdys būti scenoje ir pasimatyti su visais savo gerbėjais. Labai laukiu ir nekantrauju tapti šio jaunimo festivalio dalimi.