„Filmų žiūriu daug ir labai įvairių. O per savaitgalį peržiūrėti 4-6 filmus išvis nieko nereiškia“, – su užsidegimu pasakojo teatro režisūros studijas Klaipėdos universitete baigusi Eglė Skrolytė (32). Nepaisant didelės aistros kinui, ambicijų režisuoti filmą moteris tikino neturinti. Nors sudalyvauti kūrybiniame procese ar kiek pasisukinėti filmavimo aikštelėje ji tikrai neatsisakytų.
Sostinėje į kino teatrus kvietusio devintojo tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio uždaryme sutikta televizijos laidų vedėja patikino, kad ji visuomet žavėjosi dokumentiniu kinu. „Dokumentinis kinas man patinka, nes jis – gyvas ir įdomus. Visai neseniai su vienu bičiuliu aptarinėjome filmus ir susimąsčiau, kuris žanras – meninio ar dokumentinio filmo – man įdomesnis. Labai sunku pasakyti, nes jie labai skirtingi, turi skirtingas išraiškos priemones. Kita vertus, vienodai įdomūs. O ir šiaip kino festivaliai juk yra labai didelė atgaiva širdžiai“, – mintis dėstė Eglė.
Eglė apgailestavo, kad negalėjo pamatyti visų programoje pristatytų filmų, nes per užgriuvusius darbus laikas tiesiog tirpte ištirpo. Nepaisant to, džiaugėsi pamačiusi olandų režisierių Robo Schröderio bei Gabriëlle Provaas filmą „Susipažinkite su Fokens“ ir Tomo Smulkio dokumentiką „Rojaus beieškant“.
„Šiame filmų festivalyje man labiausiai patiko „Susipažinkite su Fokens“, nes jis atspindi didelius gyvenimo kontrastus. Nuostabu ir tai, kaip apie sudėtingus dalykus galima kalbėti taip paprastai bei atvirkščiai. Be abejo, man patiko ir Tomo Smulkio juosta. Labai geras pasirinktas pasakojimo būdas ir tai, kad žiūrėdama filmą jaučiausi tarsi įtraukta į kelionę. Iš principo, filmuose man labiausiai patinka, kuomet tekstu pasakoma kur kas mažiau, nei vaizdu. Man atrodo, Tomui tai padaryti labai pasisekė. Dar patinka, tokie filmai, kurie palieka daugiau klausimų nei atsakymų“, – labiausiai festivalyje patikusius filmus trumpai apžvelgė Eglė.
Keliolika filmų per savaitę peržiūrinti Eglė pabrėžė, kad mėgiamiausio režisieriaus ji išskirti ne tik negali, bet ir nenori. Mat ji visiškai nejaučianti reikalo apsiriboti tik keliais profesionaliais kino kūrėjais.
„Mėgstamiausius režisierius mes turime, kuomet esame 16-os. O paskui tiesiog atsirenki tai, kas patinka. Kažkaip net nematau tikslo šitaip apsiriboti vienu režisieriumi ar žanru. Taip, žinoma, vieni kūrėjai patinka labiau, o kiti mažiau, bet stengiuosi žiūrėti daug ir įvairių filmų“, – pasakojo laidų vedėja.
Teatro režisūrą baigusi žinoma moteris prasitarė, kad niekuomet neturėjusi ambicijų sukurti savo filmą, tačiau pripažino, jog padirbėti filmavimo aikštelėje jai visai patiktų. „Svajonės sukurti filmą aš neturėjau. Jos labiau susijusios su teatru, nei su kinu. Filmai yra mano aistra. Žinoma, mielai sudalyvaučiau kūrybiniame procese, nes įsivaizduoju, kad jis turėtų būti įdomus“, – pokalbį baigė Eglė.
