Eglė Straleckaitė tapo „Išsipildymo akcijos“ ambasadore: trimečio Nojaus istorija – lyg iš baisaus sapno
„Išsipildymo akcija 2016“ vėl tiesia ranką tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai, telkia visuomenę bendrai misijai – padėti Lietuvos vaikams.
Šiemet akcijos ambasadoriais tapo jauni ir talentingi žinomi šalies žmonės, kurių lūpomis pasakojama, ką kasdien išgyvena sunkiai sergantys mažieji, jų šeimos ir artimieji bei atskleidžiama, ko trūksta iki stebuklo pasveikti. Herojukų istorijas jau pasakojo parolimpietis Mindaugas Bilius, „X Faktoriaus“ finalininkas Aleksas, olimpinė čempionė, plaukikė Rūta Meilutytė, akordionistas Martynas Levickis. Prie kilnios misijos mielai prisijungė ir profesionali šokėja Eglė Straleckaitė. Ji kviečia padėti sunkiai sergančiam mažyliui Nojui.
Ir kas galėjo pagalvoti, kad stipriam, žvaliam ir besišypsančiam, antrą gimtadienį atšventusiam ir ką tik pradėjusiam lankyti darželį Nojui, ir jo darbščiai mamai likimas pames tokį išbandymą. Berniukas susirgo Roto virusu. Liga – ne mirtina, daug vaikų ja serga ir pasveiksta.
Deja, ne Nojus. Jo liga komplikavosi į meningitą, vėliau – į virusinį encefalitą, tada išsivystė epilepsija ir mažylis dviems mėnesiams paniro į komą, o pabudo paralyžiuotas. Nojus susirgo per antrąjį savo gimtadienį. Dabar mažyliui treji.
„Išsipildymo akcijos" herojuko istorija sujaudino E.Straleckaitę. 24-erių profesionali šokėja, puikiai žinoma Lietuvoje ir užsienyje, išgarsėjusi projektuose „Šok su manimi", „Šuolis" sako, kad labai svarbu padėti vaikams ir šeimoms, kurioms likimas nebuvo dosnus. Akcijos ambasadore ir Nojaus globėja tapusi mergina tiki, kad visi kartu galime padaryti viską, kad berniukas gautų jam reikalingą gydymą.
Nojaus istorija – lyg iš baisiausio sapno, bet kaip tik tokį tenka išgyventi vienišai dvidešimt aštuonerių metų mamai, kurios sūnelį ištiko baisios ligos, o realybės neatlaikęs vyras emigravo. Telšių policijos komisariate dirbanti Sigita šiuo metu gyvena pas mamą, kuri ir padeda prižiūrėti nuolatinės globos reikalaujantį trejų metukų Nojų.
Mažylis nešneka, nejudina kojų ir rankų, nesišypso, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir mankštos. Specialiai tam nenuilstanti Nojaus mama baigė masažistų kursus ir įgijo diplomą. Kasdien Sigita masažuoja sūnų, makština kiekvieną jo raumenuką.
Rodos, Nojaus mama visada šypsosi, tačiau iš tiesų būna dienų, kai ji lieja ašaras: moterį nuolat kankina baimė ir didžiulis nerimas, ar sūnus pasveiks, ar vėl taps tokiu vaiku, kaip visi. Sigita prisipažįsta: būna dienų, kai ji tiesiog žiūri į vieną tašką ir verkia, tačiau daro viską, kad sūnus nematytų jos ašarų.
Mama iš visų jėgų stengiasi eiti pirmyn. Sigita kasdien vežioja Nojų pas kinezeterapeutą, į akupunktūros seansus. Akupunktūros seansai sumažino epilepsijos priepuolius, kurių pasitaiko vis rečiau, jie būna nežymūs, kinezeterapiniai užsiėmimai sparčiai stiprina vaiko raumenukus – jis jau sugeba paremtas pasėdėti kelias minutes.
Sigita atsisakė maitinimo zondo, pati rankomis išmasažavo sūnelio burnytę, ir dabar Nojukas jau valgo blenderiu smulkintą maistą. Džiugina ir gerėjanti berniuko reakcija į aplinką, žmones – jis jau atpažįsta mamą, močiutę, pusbrolį, pusseserę. Jauna mama sukasi kaip bitė, kad tik galėtų suteikti Nojukui galimybę pasveikti. Deja, jos vienos pastangų neužtenka.
Šios istorijos sujaudinta E.Straleckaitė aplankė berniuką namuose, ją pasitiko besišypsanti ligoniuko mama. Sigita be galo laiminga, dalyvaudama „Išsipildymo akcijoje“ ir pagaliau jaučia viltį, jog sūnus gali pasveikti.
Eglė, nieko nelaukusi, ėmė kalbinti mažylį, tačiau šis, dar negalėdamas ištarti nė žodžio, tik mirksėjo nustebusiomis akimis. Žinoma šokėja savo vaikų dar neturi, tačiau kuo puikiausiai juos jaučia. Nojus negali nulaikyti galvytės ir sunkiai sėdi, tačiau Eglei jį išlaikyti sekasi puikiai. Talentinga mergina sako sunkiai įsivaizduojanti, kaip taip netikėtai gyvenimas gali pasikeisti – kaip vieną minutę būdamas sveikas, kitą jau guli patale nejudėdamas. „Negaliu net bandyti įsivaizduoti, ką jaučia mama, kai jos vaikas šitaip suserga“, – sakė šokėja.
Eglė puikiai žino, kas yra traumos, patiriamos ant parketo. Tai neatsiejama šokėjų gyvenimo dalis. Jų būna dažnai ir įvairių, tačiau jos ateina ir praeina. Kad ir kokios skaudžios būtų, neįmanoma jų palygint su Nojų ištikusiomis ligomis. „Net nėra ką kalbėti. Tai visiški nepalyginami dalykai. Mums, šokėjams traumos – kasdienybė, o Nojaus atvejis nepalyginamas su jokia trauma ar liga“, – kalbėjo mergina.
Jai skaudu, kad egzistuoja tokios ligos ir tokios istorijos. „Tokiais atvejais supranti, kad mūsų kasdieniškos problemos yra visiškos smulkmenos. Mes nepatenkinti oru, kai iš tikrųjų turėtume džiaugtis, kad juo galime kvėpuoti. Nojaus istorija tik dar kartą parodo, kokie yra laimingi tie, kurie pirmiausia yra sveiki.“
Susitikimo su Nojuku ir jo mama metu Eglė stengėsi įkvėpti pozityvumo: su ligoniuku stebėjo jo taip mėgstamas žuvytes akvariume, kartu šoko valsą. „Pasveiksi, paaugsi ir galėsi ateiti pas mane treniruotis“, – su viltimi į Nojų kreipėsi šokėja. Jų susitikimas buvo kupinas vilties ir džiaugsmo, kad viskas gerėja, kad blogiausia jau praeityje. Nojus sparčiai sveiksta ir tikisi dar bent kelis kartus išvažiuoti į reabilitaciją Slovakijoje. Dviejų savaičių gydymas „Adeli“ medicinos centre kainuoja 6000 eurų. Kad mažylio ir jo mamos svajonė išsipildytų, Eglė kviečia susiburti visus geros valios žmones ir kartu aukoti „Išsipildymo akcijai“.