„Eglė žalčių karalienė“ – išlauktoji premjera, sukūrusi magišką stebuklą

Prieš Kalėdas visi tikisi mažo stebuklo ir talentinga „Eglės žalčių karalienės“ komanda (režisierė Vesta Grapštaitė) jį išties sukūrė.

Užgeso šviesos, pasigirdo švelnūs fleitos garsai, į sceną įžengė pasakotoja Moteris-Gegutė (Neda Malūnavičiūtė) ir stebuklas prasidėjo. Lydimas originalios, kartais lengvai it upelis čiurlenančios, kartais įnirtingai tarsi krioklys garmančios Roko Radzevičiaus muzikos ir įtaigių Aistės Smilgevičiūtės tekstų.

Dviejų valandų miuziklas „Eglė žalčių karalienė“ stebino, žavėjo ir jaudino. Aistės Smilgevičiūtės (Eglė) ir Manto Jankavičiaus (Žaltys) duetas Lietuvos scenoje – visiškai naujas. Po premjeros galima drąsiai teigti – itin darnus bei organiškas tiek vokaliai, tiek vizualiai.

Eglė – trapi ir grakšti, tikrą meilę ir skaudžią išdavystę patyrusi moteris. Išskirtinio tembro skaidrus A.Smilgevičiūtės vokalas tarsi sutvertas įtaigiai išreikšti visą plačią Eglės jausmų gamą. Šalia Eglės debiutavo ir du jaunieji aktoriai: šešerių Ąžuolas Lebednykas (Eglės sūnus) ir penkerių Gretė Orvidė (Eglės dukra). Pirmą kartą scenoje buvę vaikai puikiai atliko savo svarbų vaidmenį dideliame ir įspūdingame spektaklyje.

M. Jankavičius, ko gero, talentingiausias šių dienų miuziklo aktorius visoje šalyje, puikiai savyje derinantis puikų vokalą, profesionalaus šokėjo grakštumą ir įgimtą aktorinį meistriškumą. Jam skirtas Žalčio vaidmuo – emociškai sudėtingiausias iš visų, kuriuos jam yra tekę įkūnyti ir Mantas atidavė visą širdį.

Miuzikle įnirtingai kaunasi dvi stichijos: žemiškoji-realioji ir vandens-pasakų.

Žemę tvirtai įkūnija visa plačioji Eglės giminė. Jų vertybės paprastos ir aiškios: darbštumas, tvirtumas, tiesmukumas. Eglės sesės (Karina Krysko ir Aistė Lasytė) – aštrialiežuvės, į materialinį gerbūvį nespjaunančios kaimo merginos. Eglės broliai (Povilas Meškėla ir Vladas Kovaliovas) – mylintys, tačiau griežti, bekompromisiai ir sapalionių nemėgstantys žemdirbiai. Jiems pasaulis turi aiškias ribas, už kurių tiesiog nieko neturėtų būti. Juos energingai palaiko visi paprasti kaimo žmonės (G. Ivanausko šokio teatro aktoriai ir ansamblio „Lietuva“ šokėjai, choreografas Gytis Ivanauskas).

Jaunoji svajotoja Eglė ir jos nežemiška meilė tampa netikėta jungtimi tarp realaus ir pasakų pasaulio. O Žalčio jai atvertas vandenų (nerealusis) pasaulis – tikras opozitas kaimo kasdienybei. Žalčio broliai (Jeronimas Milius ir Tadas Juodsnukis) ir visa jų palyda (buto šokio teatras „Okarukas“, choreografė Sakurako) – visomis spalvomis žaižaruojantys, keisčiausiose fantazijose matyti personažai. Lyg ir regėti sapne, lyg - tiesiog išgalvoti. Tarsi iš Venecijos karnavalo atvykusios ir Jūsų laumės (dvynės Teresė ir Milda Andrijauskaitės). Už šį įspūdį reikėtų padėkoti miuziklo kostiumų kūrėjai Vidai Simanavičiūtei, kurios dėka Žalčio palyda ir visas vandenų pasaulis tokie magiški, teatrališki ir žvilgsnį kaustantys.

Vandens pasaulis kupinas staigmenų – atsivėrus žemės vartams žiūrovai išvysta milžinišką kambario dydžio kriauklę, kuri, sunku patikėti, bet yra visiškai mobili ir pajudėjusi priverčia visus aiktelėti. Mobilios įspūdingos scenos konstrukcijos – didelę patirtį turinčio scenografo Marijaus Jacovskio darbas.

Miuziklą praturtina profesionalus apšvietimas, puiki garso kokybė ir skoningi specialieji efektai.