Eglija Vaitkevičė: „Desperatiškas šauksmas „padėkite, negalime pastoti“ man atgrasus“
Lietuvoje su nevaisingumu susiduria viena iš penkių šeimų, tačiau ateityje taip gali nutikti kas trečiai. Nevaisingumas įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją, tačiau politikai delsia priimti dirbtinį apvaisinimą įteisinantį įstatymą, o tai neleidžia kompensuoti nevaisingumo gydymo išlaidų. Diskusijai apie dirbtinį apvaisinimą neliko abejinga ir Eglija Vaitkevičė. Pasak jos, vaikų planavimas pirmiausia yra šeimos, o ne valstybės reikalas.
„Kodėl valstybė turi apmokėti dirbtinio apvaisinimo išlaidas? Juolab, visoms, be išimties. Vadinasi, aš taip pat galėsiu būdama 55 metų užsimanyti pagimdyti vaiką ir reikalausiu, kad man įdėtų kiaušinėlį ir dar valdžia sumokėtų“, – savo socialinėje paskyroje mintimis dalinosi ji.
Eglija kūdikio atėjimą į šį pasaulį traktuoja kaip sakralinį dalyką. Esą tai tarsi nušvitimas, kuris vienus aplanko, o kitų – ne. „Žinau daug atvejų, kai su vienu partneriu neišeina turėti vaikų, tačiau abu susiradę kitas poras susilaukė vaikų. Dažnai nejaučiame, ką mums duoda gamta: užuosti, pajausti. Gyvūnai tinkamiausią partnerį pasirenka pagal feromonus ir kvapus, o mes jau nebemokame jausti“, – Žmonės.lt sakė dvi dukras auginanti Eglija.
Ji įsitikinusi – nemokamą gydymą skirti reiktų tik jaunoms, iki 30 metų moterims – vėliau vaisingumas ima mažėti visoms moterims.
„Jei pasirenki karjerą ar laisvę jaunystėje, gali nebetekti gebėjimo pastoti, juk taip gamta duoda. Tas desperatiškas šauksmas „padėkite, negalime mes pastoti“ man jau atgrasus. Jei norite pabūti gamtos inžinieriai tai pabūkite. Bet už savo lėšas, žiūrėkite kas gausis“, – savo nuomonę dėstė Eglija Vaitkevičė.
Ką apie tai manote jūs? Žmonės.lt kviečia skaitytojus išsakyti savo nuomonę apklausoje ir komentaruose.