Egzotiškąją Madlen į Vilnių atviliojo meilė: modelis žavi savo tapyba ir kūrybos užmojais

„Piešti mėgau jau nuo vaikystės – kiek save pamenu, tiek, rodos, ir piešiu. Vis dėlto gerokai rimčiau tuo užsiėmiau maždaug prieš trejus metus, kai pradėjau tapyti ant drobės. Supratau, kad piešimas gali būti ne tik mano hobis, bet ir pajamų šaltinis – pradėjau ieškoti pirkėjų savo kūriniams, taip pat dizainerių, su kuriais galėčiau bendradarbiauti. Taigi kūryba dabar yra ir hobis, ir darbas“, – pasakojimą apie save portalui Žmonės.lt  pradeda Madlen.

Moteris priduria, kad dabar didžiausias jos noras ir tikslas – surengti pirmąją savo darbų parodą Vilniuje. Planavo tai padaryti dar kovą, tačiau pasaulinė koronaviruso pandemija šiuos planus privertė kuriam laikui atidėti.

Pašnekovė atvira – jos tikslai dideli ir vien tik paroda apsiriboti nenorėtų. Svajonėse – ir savo vardo galerijos atidarymas, kur ji norėtų ne tik eksponuoti savo darbus, bet ir dalintis žiniomis su kitais pradedančiaisiais menininkais: „Pati dabar esu pradedančioji dailininkė ir tikrai žinau, kaip sunku prasiskinti kelią. O svarbiausia – patikėti savimi, įrodyti sau ir kitiems, ką gali.“

Nors Madlen paveiksluose galima išvysti gyvūnų ir paukščių motyvų, vis dėlto kūryboje dominuoja moters atvaizdo, kūnų, veido piešiniai. „Taip sutapo, kad tapyti ant didelių išmatavimų drobės pradėjau tada, kai susidomėjau meditacija, vidinių žmogaus išgyvenimų virsmais, moters vidinėmis energijomis. Pagauta šios naujų pažinimų „bangos“ nutapiau keletą paveikslų, kurie ir buvo sukelti šių naujų emocijų, savęs pažinimo. Noriu pabrėžti, kad nors kai kurie paveikslai tarsi atrodo demonstruojantys išorinį seksualumą, tačiau iš tiesų jie labiau „kalba“ apie vidinį pasaulį, dvasios būseną, žmogaus energiją, švelnumą“, – pasakoja ji.

Kūrėja juokiasi, kad žmonės jos paveiksluose pirmiausiai įžvelgia ją pačią, tačiau tai, anot Madlen, nieko neįprasto – nemažai menininkų susiduria su tuo, kad mėgsta tapyti savo atvaizdą, skirtingai jį pateikdami ir kurdami vis naują emociją.

Žiūrėkite fotogaleriją:

Viskas prasidėjo nuo... austrių

„Niekada nemaniau, kad gyvensiu Lietuvoje – tokių planų tikrai neturėjau, tačiau gyvenime viskas taip susidėliojo, kad mano vyras yra iš Lietuvos. Tiesą pasakius, man didelio skirtumo, kur gyventi, nėra, svarbu, kad antra pusė būtų kartu, o ar mes būsime Lietuvoje, ar Ukrainoje, ar Amerikoje – nesudaro esmės“, – užtikrintai sako Madlen, paklausta, ar į Lietuvą ją išties atviliojo meilė. 

Madlen ir jos vyro lietuvio meilės istorija išties neeilinė: pora prieš dvejus metus susipažino Odesoje, kur moteris dalyvavo modelių konkurse. Paskutinę dieną prieš išvykstant namo, Madlen apsilankė viename Odesos restorane, kur ir sutiko savo būsimąjį vyrą: po metų draugystės pora susituokė Lietuvoje.

„Mano vyro gimtadienis yra rugpjūčio 26-ąją – pernai, tądien, jis man sako: paduokime pareiškimus tuoktis! Aš sutikau, tačiau buvo sekmadienis ir to padaryti negalėjome, parašėme prašymus jau kitą dieną. Taigi po mėnesio mudu susituokėme ir oficialiai tapome vyru ir žmona“, – šypteli ji. Didelę šventę galbūt dar surengs ateityje, nors tokios svajonės jiedu neturi – abu sutaria, kad tai labiau dviejų žmonių reikalas, todėl didelė puota jiems tikrai nebūtina. „Nebent rasčiau tobulą suknelę!“ – čia pat priduria besijuokdama.

Madlen pasakoja, kad su savo 39-erių metų sutuoktiniu iki šiol pasijuokia, kad juos sujungė austrės – minėtas restoranas viliojo būtent jomis, o tiek vyras, tiek ji, dievina šį delikatesą.

Lietuvoje jaučiasi sava

Paklausta, ar Lietuvoje dėl savo išskirtinės išvaizdos ir stiliaus sulaukia daugiau dėmesio, Madlen atvirauja, kad ji yra gana uždaras žmogus, nelabai mėgsta naktines linksmybes ar dažnus pasisėdėjimus mieste, todėl ir progų būti išskirtinai pastebėtai, sako, nėra.

Jai mieliausias laikas – jaukus buvimas su antrąja puse, todėl net ir karantinas poros gyvenimo kardinaliai iš ritmo neišmušė: jie esą ir taip mėgdavo daug laiko leisti kartu būtent namuose. Tiesa, moteris priduria, kad saviizoliacija vis dėlto privertė šiek tiek susimąstyti ir įvertinti paprastus dalykus – galimybę susitikti su kitais, laisvai organizuotis darbus.

„Pradėjome daugiau bendrauti ir labiau vertinti šią galimybę, nes iki tol tikrai juk niekas nesusimąstė, kad tai – tikra vertybė“, – šypteli Madlen.

Žiūrėkite fotogaleriją: