Vilniečiai Mantas ir Dovilė Užkurėnai vis dar gyvena kelionės į Mauricijų įspūdžiais. Nieko keisto, nes ta kelionė, matyt, buvo įsimintiniausia jų gyvenime. Pabėgusi nuo kasdienybės, įsipareigojimų ir net draugų bei artimųjų, pora egzotiškame krašte iškėlė vestuves.
Bendraudama su Žmonės.lt D.Užkurėnė pasakojo, kad tokios vestuvės – jos ir vyro svajonės išsipildymas, ir savo įspūdžiais dalijasi su kitais, kurie galbūt irgi planuoja vestuves.
Susipažino automobilių aikštelėje
Vilniaus oro uoste dirbantis Mantas Užkurėnas (24) ir advokato padėjėja Dovilė Užkurėnė (25) vestuves Mauricijuje atšoko rugsėjo pradžioje. Pora susituokė po bene pusantrų metų trukusios draugystės.
„Su Mantu kartu esame jau pusantrų metų. Tai jis mane pastebėjo... Tiesą sakant, tai nutiko automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis priėjo ir pakvietė mane kavos. Šiaip įprastai tokiu atveju tikrai nebūčiau sutikusi, bet tąsyk viskas nutiko natūraliai – kažkuo patiko. Matyt, buvo lemta. Pora tapome labai greitai – gal jau po dviejų savaičių“, – Žmonės.lt pasakojo D.Užkurėnė.
Jos teigimu, poros santykiai vystėsi labai natūraliai, ir nekilo abejonių, kad ji ir Mantas – vienas kitam skirti. Dėl to jau po metų, 2016-ųjų sausį, Dovilės ranką papuošė sužadėtuvių žiedas.
„Po Naujų metų buvome išvykę į Paryžių, ten jis ir pasipiršo. Nusivedė mane į restoraną, viskas buvo labai gražu, romantiška. Žinoma, tai, kad pasipiršo kelionės metu, man buvo staigmena. Nors ten ir šventėme savo draugystės metines... Tačiau to įvykio širdyje laukiau“, – sakė D.Užkurėnė.
Norėjo pabėgti
Įvykus sužadėtuvėms pora ėmėsi planuoti vestuves: kone iškart susitarė, kad susituokti jiems geriausia būtų užsienyje.
„Norėjome šventę surengti sau, o ne kitiems, taip pat kad ji būtų užsienyje. Anksčiau dalyvavome ne vienoje draugų vestuvių šventėje, taigi turėjome progos įsitikinti, kad mūsų noras pagrįstas. Nenorėjome kelti didelės šventės, pompastikos, nakvynės... Pasirinkome pabėgti“, – šypsosi.
Nusprendus susituokti užsienyje, pirmiausia, žinoma, reikėjo išsirinkti, kur. „Pradžioje svarstėme susituokti kur nors Europoje. Galvojome vestuves kelti Graikijoje, tačiau vėliau šį variantą atmetėme. Svarstėme ir apie Italiją, tačiau ten tuoktis neapsimoka finansiškai. Vėliau aptikome vestuvių Mauricijuje pasiūlymą. Ten tuoktis yra palanku: visų pirma, santuoka sudaroma oficialiai, o ir aplinka, gamta nuostabi. Žinoma, galiausiai tai kainavo daugiau nei planavome pradžioje, tačiau buvo verta“, – pasakoja D.Užkurėnė.
Surengti vestuves Mauricijuje porai padėjo kelionių agentūros darbuotoja – augant tokios paslaugos poreikiui, daugėja ir ją siūlančių.
„Vargo buvo daug, tačiau realiai mums viską suorganizavo Kaune esanti kelionių agentūra. Pažįstame ten dirbančią agentę, anksčiau ji nesyk talkino mano šeimos nariams. Viską patikėjome į jos rankas, tačiau veiklos turėjome ir patys. Matyt, ilgiausiai trukome besirinkdami viešbučius – tai aš vis dvejojau, kuris tinkamas. Taip pat savarankiškai pirkome lėktuvo bilietus“, – pasakoja Dovilė.
O kelionių agentūros, pasirodo, iškart pasiūlo tuoktuvių svetur variantus: „Kelionių agentūra pasiūlo norintiems susituokti viešbučius, kurie klientams teikia „vestuvių paketų“ paslaugas. Tų „vestuvių paketų“ būna kelių tipų – standartinis arba prabangus. Į paketą įeina skirtingos paslaugos: gėlių arka, vizažistės paslaugos, santuokos formalumai, kitkas. Kiekvienai porai skiriamas ir vestuvių koordinatorius. Galima užsisakyti ir papildomų dalykų: filmuotą medžiagą, daugiau gėlių ir taip toliau.“
Ceremonijoje – tik jiedu
Kelis mėnesius planavę vestuves, į Mauricijų Mantas ir Dovilė išvyko rugsėjo pradžioje, iki vestuvių ceremonijos čia jiedu praleido kiek mažiau nei savaitę – dar buvo, kuo pasirūpinti.
„Į Mauricijų atvykome likus kelioms dienoms iki vestuvių ir iškart susitikome su savo vestuvių koordinatore. Drauge aptarėme kelias vestuvių detales: pasirinkome tortą, nuotakos puokštę, apžiūrėjome ceremonijos vietą. Iš tiesų, viskas buvo padaryta už mus“, – pasakoja D.Užkurėnė.
Manto ir Dovilės vestuvių ceremonija įvyko rugsėjo 8-ąją. Šventėje dalyvavo vien jiedu – jokių draugų, jokių artimųjų šalia. Vestuvių liudininkais tapo šventės koordinatorė ir jos padėjėjas.
Kaip ceremonija atrodė? „Iki pat vestuvių ceremonijos Mantas nebuvo matęs mano suknelės, kurią pasirinkau „Orelli“ mados namuose. Kad ji ir liktų paslaptyje, pasinaudojome galimybe „iškeldinti“ Mantą į kitą kambarį. Pati šventei ėmiau ruoštis nuo ryto: šukuosena, makiažas, pasipuošimas... Visa tai įamžino ir fotografas. Tada mažyčiu automobiliu mane nuvežė iki ceremonijos vietos, ir buvo likusi vien kulminacija: takeliu nuėjau iki savo vyro“, – pasakojo D.Užkurėnė.
O tada viskas vyko labai greitai: „Civilinės metrikacijos darbuotoja pasakė labai gražią kalbą, buvo tikrai atsakingai pasiruošusi. Mes savo įžadus pasakėme lietuviškai. Tada apsikeitėme žiedais... Viskas įvyko labai greitai. Dažnai manęs klausia, ar netrūko šalia artimųjų. Tiesą sakant, net nežinau, ką jie ten būtų veikę. Po ceremonijos priėjome prie staliuko, kur laukė tortas, šampanas.“
Vėliau – romantiškos pramogos: „Daugiausia dėmesio šventės rengėjai skyrė nuotraukoms ir filmuotai medžiagai. Po vestuvių ceremonijos plaukėme jachta, ten taip pat pasifotografavome, viskas buvo filmuojama dronu. Vėliau persirengėme ir pasidžiaugėme privačia vakariene – ji buvo labai įspūdinga, turėjome atskirą aptarnaujantį personalą... O grįžus į kambarį jį radome išpuoštą žiedlapiais, paliktą šampaną. Ir pusryčiais ryte buvo pasirūpinta: jie patiekti terasoje. Fantastika.“
Po vestuvių jaunavedžiai Mauricijuje praleido dar kelias dienas, kurias skyrė poilsiui: juk patogu, kai dėl medaus mėnesio niekur nebereikia keliauti...
Dovilė ir Mantas skaičiuoja, kad tokia vestuvių šventė ir atostogos Mauricijuje jiems kainavo apie 12 tūkstančių eurų.
Ar buvo verta? „Tikrai taip. Ir visiems siūlyčiau du variantus: arba tuoktis užsienyje, arba taip, kaip darė viena mūsų draugų pora – susituokė bažnyčioje, pakvietė svečius šventinių pietų ir tiek, o kitą dieną išskrido medaus mėnesio“, – svarsto D.Užkurėnė.
Staigmena oro uoste
O ir sugrįžus į Lietuvą poros, žinoma, laukė staigmenos: „Žinojome, kad artimieji mus pasitiks laukimo salėje, kad galbūt nuvažiuosime kur nors pavalgyti. Tačiau buvo kitaip: grįžome visiškai sergantys, peršalę, pavargę, ir kone vos išlipę iš lėktuvo pamatėme mano sesę, rankose laikančią lentelę su mūsų pavarde. Nustebome, kaip jai pavyko ten atsidurti. Vėliau mus paėmė VIP autobusiukas, darbuotojai pasirūpino lagaminais, o laukimo salėje išties radome artimuosius su šampanu rankose. Buvo labai gražus, smagus sutikimas.“
O dabar beliko visus gražius iš Mauricijaus parsivežtus vaizdus parodyti artimiesiems ir draugams, kurie irgi nori laimingą porą pasveikinti: „Manau, esame įpareigoti padaryti susibūrimą draugams. Tik norėtųsi tai daryti tada, kai rankose turėsime retušuotas nuotraukas, filmuotą medžiagą. Galbūt surengsime šventinius pietus.“
