Ekologiška vaikystė. Ar įmanoma?
Anksčiau nebuvo sauskelnių, greitojo maisto, įmantrių žaislų. Užtat buvo šviežias pienas, iš sodo nuskinti vaisiai ir daržovės. Ištisos kartos gyveno laukdamos sezono kaitos. Dabar vaikams laukti nereikia – net ir viduržiemy gali valgyti šviežias braškes, pomidorus... tik jie nekvepia. Ar ekologiškai užauginti vaiką įmanoma?
Susirūpinti reikia, kai vaikelis dar įsčiose
Deja, daugelį vaikų susargdina netinkamas gyvenimo būdas. O viskas prasideda dar pradedant mažylį.
Kartais gydytojai stebisi, diagnozavę vos kelerių metų vaikui ligą, kuria įprasta serga senukai. Įvairios vaikus kamuojančios alergijos, astma, cukrinis diabetas, nutukimas ir kitos sunkios ligos įgauna kone epidemijos lygį. Susirūpinę tėvai diskutuoja, kokiais vaistais ar metodais gydyti vaiką. Deja, daugelį vaikų susargdina netinkamas gyvenimo būdas. Viskas prasideda dar pradedant mažylį. Kokį gyvenimo būdą propaguoja statistinis šiuolaikinis žmogus? Stresas, mažai poilsio, medikamentai, nesveikas maistas, užterštas oras, vanduo... O kur dar ore nuolat sklandantys įvairiausi buitiniai chemikalai, valikliai, purškikliai, kvepikliai, skalbikliai, kosmetika. Vos užsimezgusi gyvybė jau pasmerkta nesveikai buičiai.
Nors nėščiosios ir stengiasi rūpintis savo sveikata, reta kuri turi laiko kasdien gamintis sveikus pietus, o reikalingų medžiagų stygių bando kompensuoti nėščiosioms skirtais maisto papildais, dėl kurių naudos jau seniai diskutuojama. Gimus vaikui pokyčių mažai: dažnas vaikas maitinamas mamos pieno pakaitalu, vystomas į sintetines sauskelnes. Ūgtelėjęs vaikelis jau ragauja sintetinių saldumynų, pusgaminių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Knyga „Jokios alergijos!“ – sveikiems vaikams ir jų tėveliams
Ar įmanoma apsaugoti?
Daugelis tėvų nebepajėgia sekti, ką valgo jų vaikai, tad neretai numoja ranka: „Et, neišsaugosi, vis tiek ras, kitur prisivalgys įvairių niekų.“ Todėl ramiausiai pietums perka pieniškų dešrelių ir gazuoto gėrimo. Dalis tiesos yra – vaikus tikrai sunku išsaugoti. Tačiau kuo didesnis vaikas, tuo sunkiau įtikinti jį valgyti sveiką maistą. Todėl tai daryti reikia nuo pat mažumės.
Visgi norint rasti ekologiško maisto, tereikia įdėti šiek tiek pastangų. Ekologiškų daržovių, vaisių, kruopų galima nusipirkti turguje, parduotuvėse, ūkiuose. Be to, net ir neekologiškų prekių parduotuvėje pirktas lietuviškas produktas yra kur kas sveikesnis už atvežtą.
O ir tėvų pavyzdys turėtų būti ne paskutinėje vietoje. Specialistai tikina, kad neretai vaikai nevalgo sveiko maisto, imdami pavyzdį iš tėvų. Jei norite, kad vaikas sveikai maitintųsi, taip turite elgtis ir jūs. Jei darželyje vaikas pavalgys šilto maisto, o namie gaus pusgaminių, o viešėdamas pas senelius dar privalgys saldumynų, nes vaiką reikia lepinti, nieko gero nebus. Grįžęs į darželį jis nebesupras, kodėl turi valgyti „neskanų“. Todėl tai turi būti kompleksinis procesas, į kurį turi būti įtraukti visi aplinkui vaiką esantys žmonės.
Kai higienos priemonių per daug...
Atsidarykite spintelę, kurioje laikote skalbiklius, valikius, įvairius purškiklius. Tikriausiai net nesusimąstėte, kad įvairios chemijos, kurią laikote švaros priemonėmis, yra išties daug, gal net per daug... Deja, vis dažniau alergiją ar kontaktinį dermatitą sukelia skalbimo priemonės, nes jose yra alergenų. Drabužiuose likusios skalbiamųjų priemonių dalelės patenka ant odos, ją dirgina, sunaikina apsauginę riebalų plėvelę, todėl vaiko oda sausėja, peršti, gal atsirasti net žaizdelių. Tad kartais net nereikia skalbti, alerginę reakciją gali sukelti aštrus kvapas ar dulkės.
Vaikai iš prigimties labai smalsūs, nori viską paragauti, paliesti, todėl gana dažnai viską, ką randa, deda į burną o pačiupinėję rankomis, trina akis. Norėdami išvengti nepageidaujamo alerginio poveikio, ieškokite ekologiniais ženklais pažymėtų skalbimo miltelių ir kitų higienos priemonių, kurie skirti alergiškiems, jautriems žmonėms, ir stenkitės kiek įmanoma mažiau naudoti buitinės chemijos.
Žaislai turėtų būti saugūs
Nors visi žaislai turi atitikti saugumo ir higienos reikalavimus, deja, į apyvartą patenka ir kitokių. Kamuoliai, pliušiniai žaislai, kuriuos mažyliai čiupinėja deda į burną, kartais gali kelti grėsmę sveikatai. Jų gamybai naudojami ftalatai, nuo kurių daiktai tampa minkšti ir lankstūs, tačiau ši nuodinga medžiaga nuolat išsiskiria iš gaminio. Ypač vengti reikėtų tokių žaislų, kurie labai ryškūs ir įmantrūs: švytintys žaislai, spalvoti skysčiai, kreidelės, kai kurie spalvoti pieštukai, klijai ir kt. Geriausiai vaikams žaisti su mediniais, nelakuotais ir nedažytais žaislais arba medžiaginiais ir megztais. Džiugu, kad tokių pasirinkimas vis didesnis ir žmonės tampa kur kas sąmoningesni.
Vasarą stenkitės vaikus sudominti veikla lauke, sode, kad jie kiek įmanoma daugiau patirtų gamtos teikiamo džiaugsmo. Jei neturite sodo, kaimo ir gyvenate mieste, galite išleisti vaiką į ekologinę stovyklą, kurių dabar ne viena. Tokiose stovyklose vaikai dalyvauja žygiuose po gamtą, patys gaminasi žaislus iš randamos gamtoje žaliavos, mokosi gaminti valgį, rūšiuoti ir saugoti aplinką.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 didžiausios vaikų auklėjimo klaidos