„Ekskursijos po neatrastą Vilnių“ iniciatorė Sonata Šulcė pristatė savo kūrybos knygą

„Labai džiaugiuosi, kad būtent šią, Lietuvai ypatingą dieną, Vasario 16-ąją, turėjau galimybę jums pristatyti savo knygą. Tikiuosi, kad ši diena jums paliko kažkokį susimąstymą, prasmę, įspūdį ir kad savo darbais, savo veikla turtinsite valstybę. Apie tai yra mano knyga ir mano knygos herojai – 15 istorinių asmenybių kalba apie tai, kaip jie kūrė, kaip jie statė valstybę ir kiekvienas, kad ir mažą savo indelį įnešė. To norėčiau palinkėti ir mums visiems, na o pirmiausia sau pačiai“. – Visiems šiltai dėkojo ir sveikino knygos autorė Sonata Šulcė

Knygoje – 15 istorijų, kurias pasakoja vis kita istorinė asmenybė. Kiekviena istorija turi konkretų pasakojimo laiką ir pastatą, aplink kurį vystosi veiksmas.

„Vilniaus istorija nėra baigtinė, ji niekuomet negali būti papasakota iki galo, nes vieno naratyvo nėra. Egzistuoja daugybė skirtingų pasakojimų ir būdų juos perteikti. Ši knyga – dar negirdėtos ir niekur neužrašytos XVIII amžiaus miesto istorijos, atidengiančios miesto praeities klodą, kurio nerasite jokiuose kelionių vadovuose.“ – taip pristatoma knyga ja susidomėjusiems.

Skambant smuiko garsams knygos autorė mielai atsakinėjo į skaitytojų klausimus, dalino autografus. Ką tik iš spaustuvės atkeliavusią knygą įsigyti galima „Vagos“ knygynuose arba leidykloje „Tyto Alba“. Taip pat knyga bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje šeštadienį, vasario 23 dieną, 16 valandą.

Sonata, kaip kilo mintis parašyti knygą?/ Kas įkvėpė jus šiam žingsniui ?

Tiesą sakant, mane susirado leidykla „Tyto Alba“, kuri ankščiau stebėjo mano ekskursijų veiklą, istorinius straipsnius. Leidykla pasiūlė pagalvoti ir parašyti knygą, gidą apie Vilnių. Tiesa, gidų apie Vilnių yra begalė ir įvairiausių, tad ilgai svarsčiau koks tai tūrėtų būti gidas.

Norėjau kitokio, gilesnio priėjimo. Tad iš karto supratau, kad tai bus nestandartinis gidas. Vaikščiodama po senamiestį, sustodavau ties pastatais kurie man atrodydavo įdomūs ir tyrinėdavau jų istoriją. Visgi, rašant knygą galiausiai turėjau atsirinkti 15 Vilniaus istorijų, tad daugelis pastatų ir asmenybių taip ir liko mano užrašuose iki galo dar neaprašyti ir neatrasti.

Kas paskatino domėtis Lietuvos istorija?

Viskas prasidėjo studijų metais. Studijavau kultūros istoriją. Na, o po to, natūraliai kiekvienas žingsnis, kitoniškas susidūrimas su istorija, nukreipdavo ir sustiprindavo tą susidomėjimą. Vienas tyrimas, darbas nuvedė prie kito ir taip toliau. Nežinia kur toliau tai nuves, nes faktų ir aplinkybių yra gausybė.

Kodėl knygos pristatymą nutarėte surengti būtent Sapiegų rūmuose?

Pati pirma knygos istorija vystosi 1700 metais, kai Kazimieras Jonas Sapiega, rūmų savininkas, skyrė lėšų šiems barokiniams rūmams statyti. Būtent 1700 metais, kai iškyla įstabūs ir didingi lipdiniais ir freskomis dekoruoti Sapiegų rūmai, įvyksta Valkininkų mūšis, kurį Sapiega pralaimi. Jis pabėga iš Vilniaus, į Karaliaučių ir šiuos rūmus palieka likimo negandoms.

XVIII amžiuje įvyksta virsmas. Politinė situacija tampa nestabili. Prieštaringa epocha kai vienas įvykis keičia kitą. Man labai įdomu tyrinėti būtent šitą amžių ir iš arčiau pažvelgti kas ten vyko. Labai džiaugiuosi, kad būtent Vasario 16 dieną ir Sapiegų rūmuose pasitaikė galimybė pristatyti knygą.

Kaip vyko pats knygos rašymo procesas? Su kokiais sunkumais susidūrėte rašydama knygą?

Knygą rašiau metus laiko. Nebuvau iš anksto nusprendusi, kad rašysiu tik apie tam tikras istorines asmenybes. Kaip tik norėjosi pasigilinti į tas asmenybes, kurios dar nėra atrastos. Rašant knygą aš dėliojau kiekvienos asmenybės portretą ir charakteristiką. Pavyzdžiui pradėdavau domėtis Sapiegos ar Vilniaus vyskupo Ignotą Jokūbo Masalskio asmenybėmis. Ir taip visus metus rinkdavau bent po krislelį informacijos ar sakinio, kol galiausiai sulipdydavau tam tikrą dėlionę. Kai tai „apaugdavo“ tam tikrais faktais, istoriniais šaltiniais ir aš jau matydavau tos asmenybės charakteristiką bei vaizdą, tik tada galėdavau pradėti rašyti. Deja, kartais nutikdavo ir taip, kad pritrūkdavo to žmogaus gyvenime kažkokios vienintelės detalės, svarbaus momento ir tas žmogus taip ir pasiliko mano juodraštyje.

Kodėl skaitytojams rekomenduotumėte savo knygą? Ką kiekvienas joje gali atrasti?

Kalbėdami apie mūsų istoriją mes vis dar esame linkę pabrėžti tuos didžiuosius motyvus -kunigaikščius, karalius, tačiau reikia nepamiršti to, kad mūsų valstybę kūrė patys įvairiausi asmenys. Tai buvo iš tiesų nepaprastos asmenybės, turinčios spalvingus charakterius. Tie žmonės garsino Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir man labai gaila, kad tos asmenybės yra nugrimzdusios, prarastos.

XVIII asmenybės, apie kurias aš rašiau, siūlė pačias įvairiausias toliaregiškas idėjas kaip galima sutvarkyti LDK, kaip sustiprinti šalį, pakelti jos dvasią kultūrą ir neretai, esant politinei suirutei, jų idėjos nebuvo išgirstos. Nepaisant to, jie dirbo tikėdami, kad ateityje ateis karta, kuri visa tai perskaitys ir įvertins. Rašydama jaučiausi kaip tarpininkė, mediatorė, tarsi tos asmenybės per mane perdavė tai ką būtų norėjusios perduoti ateities kartai. Tikiuosi, kad tas istorijos likutis, apie kurį mes nedaug žinome, palies šiandienos žmogų ir užpildys istorijos spragas. Tikiuosi, kad ši knyga atskleis gyvenimo įvairumą, XVIII amžiaus epochos prieštaringumą. Manau, kad kiekvienas skaitytojas, šioje knygoje, atras šiokių tokių pamokų bei susitapatinimų.

Ką planuojate rašyti ateityje?

Džiaugiuosi pirmuoju knygos pristatymu ir labai laukiu skaitytojų reakcijų, atsiliepimų, nes tai visgi yra nestandartinis gidas ir labai įdomu kaip skaitytojai tai priims. Norėtųsi dar labiau pasigilinti ir ištyrinėti XVIII amžių. Nepaisant to, kad visą knygą apie tai parašiau, bet yra dar tiek daug įdomių ir neatskleistų faktų, kuriuos norėčiau atskleisti.