​​​​​​​Ekspertai apie pasaulį po D.Trumpo sugrįžimo: dalykai gali labai dramatiškai keistis

D. Trumpo politinis sugrįžimas yra išties unikalus įvykis Jungtinių Valstijų istorijoje. Jis tapo tik antruoju žmogumi po Groverio Clevelando, po pertraukos užsitikrinusiu antrąją prezidento kadenciją.

Spėlionių apie tai, ką projektas „Trumpas 2.0“ reikš Lietuvai ir pasauliui, netrūksta. Apie keletą iš jų apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas pasikalbėjo su ekspertais Mykolo Romerio universiteto (MRU) inicijuotoje tinklalaidėje „Kas bus rytoj?“

Išliks globaliai poliarizuojančia figūra

Kaip pažymėjo Hamline universiteto Jungtinėse Valstijose profesorius Davidas Schultzas, ar antroji išrinktojo D.Trumpo kadencija bus tokia pat kaip pirmoji, kol kas neaišku. Iš vienos pusės, dabartinis geopolitinis kontekstas yra „visai kitoks nei 2016 metais“, kai D. Trumpas buvo išrinktas pirmą kartą. Tuomet pasaulyje nebuvo tiek ryškių karinių konfliktų, Rusija dar nebuvo pradėjusi plataus masto karo prieš Ukrainą.

Visgi, pats politikas kaip asmenybė, panašu, nepasikeitė, sakė D.Schultzas. „Jėgos, sukūrusios Donaldą Trumpą, niekur nedingo. Vidinė poliarizacija, nepasitikėjimas valdžia, nacionalizmas... Yra daug prielaidų įtarti, kad „Trumpas 2.0“ daugeliu atžvilgiu bus labai panašu į tai, ką matėme per pirmąją jo kadenciją“, – tikino ekspertas.

Kalbėdamas apie svarbiausius D.Trumpo planus Jungtinių Valstijų vidaus politikoje, profesorius išskyrė imigracijos klausimą, pirmoje kadencijoje pradėtą mokesčių mažinimą ir ženkliai ribojamas vyriausybės išlaidas. Anot D.Schultzo, išrinktajam prezidentui nebaisu, kad jo sprendimai kiršina visuomenę. Priešingai – jam tai net patinka.

„Nors D.Trumpas rinkimus ir laimėjo, žmonės pamiršta, kad jam pavyko vos per plauką. Jis vos surinko 50 proc. Visi požymiai rodo, kad JAV viešoji nuomonė tebėra labai prieštaringa. Nemanau, kad jis imsis kažko, jog tai išspręstų. Ir tikrai nėra jokių požymių, kad jis bandytų tai spręsti kreipdamasis į savo oponentus. Jam tai patinka“, – teigė profesorius iš Jungtinių Valstijų.

Lygiai taip pat, jo nuomone, D.Trumpas elgsis ir užsienio politikoje. Jo valdoma šalis virš visko kels nacionalinius interesus, ypač ekonominiais klausimais, įtariai žiūrės į daugiašalius susitarimus, tarp jų ir narystę NATO.

„Pažiūrėkite, šiomis dienomis jis jau pagrasino atsiimti Panamos kanalą. Jis užsiminė apie galimą jėgos panaudojimą, bandant iš Danijos atimti Grenlandiją. Jis kalba apie muitų įvedimą Kanadai, Meksikai ir galbūt ES. Taigi jis, manau, išliks globaliai poliarizuojančia figūra.

Didžiąja dalimi, panašiai kaip ir per pirmąją kadenciją, jo požiūris į pasaulinius aljansus nebus toks, kaip Joe Bideno, kuris bandė atkurti ryšius su NATO ir Europos Sąjunga (ES). D.Trumpui nepatinka daugiašaliai susitarimai. Jis iš tiesų mano, kad JAV kovoja su likusiu pasauliu, kad likęs pasaulis naudojasi JAV, ir jis nori tai pakeisti“, – dėstė profesorius D.Schultzas.

Nacionalinio nuotolinio mokymo universiteto Ispanijoje profesorius Andres de Castro Garcia paantrino, kad D.Trumpas antrosios kadencijos metu bandys išnaudoti ekonominius klausimus politiniams sprendimams paveikti. Tai esą labai glaudžiai susiję ir su gynyba.

„D.Trumpas ketina pasitelkti prekybą ir tarifus kaip mechanizmą, bandydamas paveikti politinius sprendimus. Jis jau pasakė, kad jeigu karinių išlaidų nepadidinsime iki 5 proc. BVP, jis tai kompensuos mums perkant amerikietiškas suskystintas dujas. ES bus labai sunku tęsti savo dabartinę veiklą ir išlaikyti statusą“, – kalbėjo tinklalaidės „Kas bus rytoj?“ svečias.

Nemano, kad pasitrauks iš NATO

Kaip įvardijo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, MRU Tarybos narys dr. Antanas Valionis, išrinktojo D.Trumpo požiūris, kad Jungtinės Valstijos yra išnaudojamos kitų NATO narių, iš tiesų parodo jo „aljanso politikos nesuvokimą“.

„Teisinga, kad mes turime ginkluotis. Turbūt dar 1997 metais Z. Brzezinskis knygoje „Didžioji šachmatų lenta“ konstatavo, kad siuzereno ir vasalo santykiai, kurie tada iš esmės buvo tarp Amerikos ir Europos valstybių, virs partneriškais santykiais tuomet, kai tos valstybės apsiginkluos taip, kad galėtų kalbėtis partneriškai, kaip lygus su lygiu.

Tai, kad dabar jis sako ginkluotis, yra teisinga. Bet kada jis sako „Aš nemokėsiu už tuos ir neginsiu tų, kurie man nemoka“, tai yra katastrofa, nes kerta į NATO Vašingtono sutarties 5 straipsnį. Tai yra visiškas NATO aljanso dvasios nesupratimas. Tik šiaurės atlantinė jungtis, ES kartu su JAV, yra visų mūsų demokratinio pasaulio sėkmės garantija“, – sakė dr. A.Valionis.

Pasak buvusio užsienio reikalų ministro, atsižvelgiant į visus D.Trumpo pasisakymus, amerikiečių dalyvavimas NATO tikrai išliks, bet bus mažėjantis ir galimai kontraversiškas. Šioje vietoje ES turėtų veikti protingiau ir konsoliduotis, kad stipri būtų ir be Jungtinių Valstijų.

„Istoriškai matosi, kad nacionalinių interesų mūšis ES visą laiką nugali konsensusą. Veto galimybė užsienio politikos sprendimuose atima bet kokią galimybę daryti ES bendrą politiką, nes kiekvienas, remdamasis savo ir savo klientų interesais, sunaikina tą galimybę. Ar mes sugebėsime per tai peržengti?

Mano nuomone, didžiosios ES valstybės tokios egzistencinės grėsmės ES visgi nesuvokia ir nemato. Mūsų darbas yra padėti Ukrainai, padėti sau, žadinti ir konsoliduoti Europą. Mes turime kurti tai, ko dabar trūksta Europai – ginklavimosi pajėgumus, ginklavimosi dydžius. Nes aišku, net ir karui Ukrainoje pasibaigus, dar 20–30 metų mes turėsime poreikį ginkluotis“, – tvirtino dr. A.Valionis.

Problemų kels saugumo naštos pasidalijimas

Jungtinėse Valstijose prezidentu perrinkus D.Trumpą, daug klausimų kyla ir dėl to, kokia bus tolesnė Rusijos karo prieš Ukrainą eiga. Anot MRU Vadybos ir politikos mokslų instituto profesoriaus Algio Krupavičiaus, reikalai gali pajudėti ne visai tokia linkme, kokios norėtųsi.

„Panašu, kad Jungtinių Valstijų D.Trumpo asmenyje naratyvas dėl Rusijos–Ukrainos karo keičiasi. Viena iš naujausių tendencijų, apie kurią reikia labai rimtai galvoti, tai D. Trumpo pareiškimai, kad tai yra J.Bideno karas, kad jeigu ne J.Bidenas, tokio karo nebūtų buvę.

Jeigu pažiūrėtume į beveik 3 metų trukmės žiniasklaidos perspektyvą Vakarų pasaulyje, tai žinia buvo labai paprasta: Ukraina kariauja V.Putino karą. Jeigu mes turime J.Bideno karą, iš tikrųjų atskaitos taškai susikeičia vietomis. Kokia yra žinia? Kas tada derasi dėl karo pabaigos? Koks yra Ukrainos vaidmuo tose derybose? O gal dėl karo pabaigos derasi tiktai Jungtinės Valstijos ir Rusija?

Jeigu tas naratyvas įsitvirtins ir tai nebus tik kažkoks akligatvis viešajame diskurse, manau, pakankamai artimoje perspektyvoje dalykai gali labai dramatiškai keistis ir ne taip, kaip buvo įsivaizduojama pastaruosius kelerius metus“, – teigė A.Krupavičius.

Kalbėdamas apie D.Trumpo perrinkimo pasekmes konkrečiai mūsų šaliai, profesorius užsiminė apie ekonomistų atliktą tyrimą, pavadintą D.Trumpo rizikos indeksu. Jame apskaičiuota, kokių sunkumų kitoms valstybėms atneštų D.Trumpo sugrįžimas į valdžią. Labiausiai atsižvelgta į tris dalykus: muitus ir prekybos apribojimus, sienų kontrolę bei saugumo naštą.

„Lietuva nėra tarp labiausiai pažeidžiamų D.Trumpo rizikos šalių, mūsų bendras indeksas yra gana žemas. Mūsų prekybos apimtys su Jungtinėmis Valstijomis yra ribotos, imigracija ir sienų kontrolė Centrinėje Amerikoje ir Šiaurės Amerikoje tikrai nėra mums aktualios temos. Bet saugumo naštos pasidalijimas iš tikrųjų yra labai rimta problema.

Šiandien Lietuva gynybai skiria 2,5 mlrd. eurų arba 3 su trupučiu procento savo BVP. Paskutinis D.Trumpo pasiūlymas buvo į gynybą investuoti 5 proc. kiekvienoje NATO šalyje. Ką tai reiškia Lietuvai? Mums reikia surasti daugiau negu 1 mlrd. papildomai prie to, kas yra“, – dalijosi A.Krupavičius, pridurdamas, kad sunkumų kils ypač dėl prastėjančios demografinės padėties.

Laidos santrauką parengė Aistė Turčinavičiūtė