Ekspertai: kaip socialinių tinklų algoritmai keičia mūsų sprendimus, nuomones ir net demokratijos procesus?

Nuo informacinių burbulų formavimosi iki dirbtinio intelekto valdomų botų įtakos: ekspertai atskleidžia, kaip socialinių tinklų algoritmai keičia mūsų sprendimus, nuomones ir net demokratijos procesus, kuriuos priešiškos šalys panaudojo prieš mus pačius.

Laikas socialiniuose tinkluose, besiformuojantys socialiniai burbulai ir sąmokslo teorijos

Komunikacijos ekspertė G.Gulevičiūtė pokalbį pradėjo remdamasi statistika. Statistiniai duomenys rodo, kad pasaulyje yra penki milijardai žmonių, besinaudojančių socialiniais tinklais. „Lietuvoje apie 85 procentus interneto vartotojų naudoja socialinius tinklus. Prognozuojama, kad netolimoje ateityje šis skaičius tik augs. Apskaičiuota, kad kiekvienas socialinių tinklų vartotojas skiria dvi – tris valandas per dieną buvimui socialinėse medijose“, – teigė G.Gulevičiūtė.

Vis tik dr. M.Kalinauskas sakė, kad tai nereiškia, jog kiekvieno vartotojo buvimo socialinėje medijoje laikas yra tiesioginis. „Socialinius tinklus dažnas naudoja kaip foną, pavyzdžiui, dirbant ar važiuojant atomobiliu, klausantis tinklalaidžių. O šis laikas taip pat patenka į metrikas. Tad valandas, praleidžiamas socialinėje medijoje, reikia supasti kiek kitaip. Mes nesame taip aktyviai įsitraukę į socialinio tinklo turinį, o didelė dalis daro tai dėl tik įpročio“, – teigė pašnekovas.

R.Urbonaitė pabrėžė, kad kartais galime net nepajusti, kiek daug laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, mus įtraukia marketingo pinklės. „Esu tos nuomonės šalininkė, kad socialiniai tinklai nėra apie informavimą, jie dažniausiai yra apie pardavimą. Ir tas pardavimas yra nuo batų iki idėjų, o tai, pavyzdžiui, politiniame lauke reiškia kur kas daugiau. Socialinių tinklų pagrindinė misija yra kažką parduoti. Kai tai supranti, pradedi į socialinių tinklų veikimą žvelgti visiškai kitaip“, – teigė R.Urbonaitė.

Laidos vedėjas Gintaras Gimžauskas užsiminė apie „Twitter“ – šis socialinis tinklas mūsų šalyje vis tik neįsitvirtino. Kitų šalių kontekste tai nėra įprasta, tad kokios galėtų būtų to priežastys?

Dr. M.Kalinauskas teigė, kad „Twitter“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, be abejonės, yra viena pagrindinių minties raiškos platformų. „Lietuvoje šis tinklas neprigijo, nes mes paprasčiausiai neturime rašto kultūros idėjos. Mus labiau masina vaizdas. Tikėtina, kad „Twitter“ Lietuvoje nerado atspirties taško. Tą patį galima pasakyti apie „TikTok“, jis vis dar neturi dominuojančios pozicijos, nors jaunimas šį tinklą mėgsta. Stebima, kad yra tam tikros nacionalinės genezės, kas liečia socialinių tinklų naudojimą. Mes kadaise turėjome nacionalinius socialinius tinklus, kurie tuo metu buvo itin populiarūs, bet juos pamažu išstūmė užsienietiški. Šiandien mes atitinkame Vakarų pasaulio socialinių tinklų naudojimo spektrą, nors esame dar gana konservatyvūs“, – teigė pašnekovas.

G.Gimžauskas prakalbo apie socialinių tinklų burbulus – kiekviena emocija gali sukurti ir pritraukti kitų panašiai mąstančių emocijas. Kodėl kuriasi šie socialiniai burbulai ir kuo jie yra pavojingi?

G.Gulevičiūtė užsiminė, kad socialinių tinklų algoritmai veikia taip, kad jie seka bei renka vartotojų duomenis, analizuoja jų elgseną. Tokiu būdu socialinėje medijoje mes matome turinį, kuris tik patvirtina mūsų įsitikinimus. O tai gali lemti sumažėjusi kritinį socialinių tinklų vartotojų mąstymą, norėjimą burtis į uždarus socialinius burbulus.

R.Urbonaitės teigimu, socialinių burbulų fenomenas jau nebegąsdina, nes mes ieškome tų, kurie gali patvirtinti mūsų nuomonę. „Mes tiek to trokštame, būtent todėl mums tampa patogūs ir artimi socialiniai rateliai. Tyrimai rodo, kad esame linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Tačiau ne vienas nesame nuo to apsaugotas, visi esame pažeidiami. Liūdna, bet šiuo metu socialinėje erdvėje faktai yra tapę ne itin svarbūs, nes dažnas faktas virsta melagiena“, – teigė pašnekovė.

Dr. M.Kalinauskas pastebėjo, kad ne viskas, kas yra sąmokslo teorijos, baigiasi kaip sąmokslo terijos. „Kuomet JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, koronavirusas prasidėjo nuo Uhano laboratorijos Kinijoje, visi iš jo juokėsi, vadino tai „fake news“. O dabar ši teorija tampa visuotinai priimtina. Apie ją šiandien kalba ir D.Trumpo spaudos atstovai“, – teigė pašnekovas.

Tradicinės žiniasklados virsmas socialinės medijos epochoje ir psichologinė būsena, nulemta medijų

Laidos vedėjas G.Gimžauskas kvietė paanalizuoti tradicinės žiniasklaidos situaciją nūdienos laikais.

G.Gulevičiūtės teigimu, naujienų ieškojimų kultūra šiandien yra paremta socialiniais tinklais, tad tradicinė žiniasklaida iš tiesų jau yra įtraukta į socialinį tinklą.

R.Urbonaitė pastebėjo, kad tradicinė žiniasklaida dalį savo transliuojamos informacijos kelia į socialinius tinklus. „Tačiau algoritmai dėlioja atitinkamas naujienas skirtingai „Facebook“ kanale bei naujienų portaluose. Tad socialiniai tinklai visą informaciją iš tradicinių tinklų tiesiog perdirba. Stebima, kad jaunoji karta tik per socialinius tinklus seka žiniasklaidos naujienas. Ir nors iš socialinių tinklų gauname daug informacijos, algortimai mus veikia taip, kad tampame patiklesni, greitesnio turinio vartotojai“, – sakė R. Urbonaitė.

Dr. M.Kalinauskas pastebėjo, kad tradicinės žiniasklaidos atstovai, viena vertus, neša atsakomybę informuoti visuomenę tinkamai, tačiau kita vertus, yra tapę visų socialinių medijų vartotojų, turinčių galią, įkaitais. „Šiandien pagrindą įgauna sensacijų žurnalistika. Pavyzdžiui, šiuo metu vykstančios D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos dėl Ukrainos ateities – žiniasklaidoje pasirodo daugybė žinučių su sensacingomis antraštėmis, tačiau niekas nespėja pateikti gilios analizės apie derybų eigą. Tradicinės žiniasklaidos situacija nėra lengva, nes ji turi prisitaikyti prie šiuolaikinių tendencijų“, – teigė M.Kalinauskas.

Laidoje buvo paliesta tema apie psichologinę būseną, kurią sukelia buvimas socialiniuose tinkluose. G. Gulevičiūtė pastebėjo, kad socialiniuose tinkluose kuriamas idealus įvaizdis, tačiau statistika byloja, kad jis neigiamai veikia jaunąją kartą. „Jaunų žmonių psichologinė sveikata vis labiau prastėja, ją negatyviai veikia socialiniai tinklai, mobiliųjų telefonų naudojimas. Tarpsta socialinio lyginimosi kultūra, jaunimas negali pasiekti iškeltų standartų“, – sakė G.Gulevičiūtė.

Jai pritarė ir Dr. M.Kalinauskas, kuris teigė, kad kuo daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, tuo labiau didėja fizinės disforijos rizika, jaunimas jaučiasi nepatenkinti savo kūnu, nepriklausomai nuo to, kaip atrodo. Pašnekovo teigimu, šiuo metu itin daug savipagalbos tinklalaidžių, kurios atliepia žmonių pasimetimą visuomenėje.

Ar įmanomas socialinių tinklų reguliavimo mechanizmas ir pozityvūs medijų aspektai

Laidos vedėjas G. Gimžauskas transliacijos metu iškėlė klausimą, ar įmanoma suvaldyti socialinius tinklus, įvesti atsakomybę, tvarką. G.Gimžauskas pateikė ir faktą iš politinio gyvenimo – D. Trumpui tapus JAV prezidentu ir jo vyriausybėje įdarbinus milijardierių Elon Musk, „Facebook“ socialinis tinklas panaikino faktų tikrinimo padalinį.

R.Urbonaitės teigimu, skaidrumui socialiniuose tinkluose kyla rimtas pavojus. „Kuriantys algoritmus mus pažįsta kartais net geriau nei mes patys savęs, nes jie itin atidžiai analizuoja mūsų elgseną. Jie daug ką daro, turi galingus instrumentus. Europa, ko gero, dar laikysis kiek galėdama, bandydama įvesti socialinių tinklų, dirbtinio inetelekto reguliavimo mechanizmus. Tačiau visai sudrausminti to yra neįmanoma“ , – teigė R.Urbonaitė

Dr. M.Kalinausko teigimu, tiesai patinka skaidrumas. Informacija, kuri yra paremta faktais, įprastai savo auditoriją randa. Dažniausiai tokia auditorija pasižymi kritiniu mąstymu. „Aš nesu labai griežtų reguliavimo normų šalininkas. Žmonės nėra tokie kvaili, jie pasirenka, kas jiems yra tinkama, o kas ne. Tačiau tam tikrų priežiūros mechnanizmų, žinoma, reikia. Na, o D. Trumpo išrinkimas prezidentu iš tiesų paveikė „Facebook“ algoritmus – pasikeitė valdžia, pasikeitė ir grojama muzika“, – teigė M.Kalinauskas.

Apskritai, pašnekovo teigimu, turi sustiprėti kritinio lavinimo ugdymas, ypač žiniasklaidos atstovų. „Mokykloms, universitetams teka svarbus vaidmuo ugdant kritinį mąstymą. Mūsų užduotis yra jau mokyklose pradėti diegti kritiškesnio mąstymo šablonus“, – teigė M.Kalinauskas.

O kokius pozityvius medijų aspektus įžvelgia pašnekovai? G.Gulevičiūtė išskiria, kad socialinės medijos nėra kupinos vien tik negatyvumo. Ji išskiria, kad socialinėse medijose vartotojai gali komunikuoti, bendravimas internetu padeda žmonėms nesijausti vienišais, taip pat socialiniai tinklai padeda plėsti profesines pažintis.

R.Urbonaitė pabrėžia, kad socialinėse medijose galima apsikeisti nuomonėmis, o tai gali generuoti tam tikras idėjas įvairiose grupėse. Medijos padeda įgyti ir bendraminčių ratą.

Na, o dr. M.Kalinauskas medijose įžvelgia daug privalumų. „Visų pirma, turinio prieinamumas. Dabar yra daug didesnė jo pasiūla, nei prieš, pavyzdžiui, dvidešimt metų. Antra, saviraiškos būdas. Prisiminkite, kaip tai buvo veiksminga karinio konflikto Ukrainoje atveju. Žurnalistai tiesiog iš „YouTube“ platformos transliavo prasidėjusio karo naujienas iš Kijevo ar miesto prieigų. Kaip saviraiškos platforma socialiniai tinklai iš tiesų yra puikūs. Mes niekada savo civilizacinėje raidoje neturėjome tokio galingo mechanizmo. Problema tik ta, kad mes patys vis dar esame embriono stadijoje ir žaisdami su socialinėmis medijomis kartais nusideginame pirštus“, – teigė M.Kalinauskas.