Ekstravagancijos Londoną moko lietuvės – prekės ženklo NYMPHA kūrėjos

Didžioji Britanija turbūt prarijo ne vieną daugelio lietuvių giminaitį ar bičiulį. Ir šios keturios merginos prieš kelerius metus išdūmė ten, kur jau patogiai įsikūrė vienas kitas jų bendraklasis, bendrakursis ar kaimynas. Matėsi, kad gimtojoje šalyje joms kažko trūko – taip, kažko, nes pasakyti ko, tiksliai nė viena negali. Gal kūrybinės erdvės, įkvėpimo, pabodo tie patys barai, draugai, studijos, tas pats oras kiekvienų metų sausį... Ir štai: „London, here we come!“ („Londone, mes atvykome!“) 

Planas sukurti drąsų prekės ženklą NYMPHA ir su juo belstis į užsienio mados rinką ar garsenybių duris nebuvo pradėtas regzti tik nusileidus lėktuvui. Praėjo metai kiti, kai lietuvės susitiko viename iš audringų Londono undergroundo vakarėlių, kuriame vyrai apsiauna aukštakulnius, persirengia betmenu ar tiesiog kuo nors be proto keistu, bet neabejotinai traukiančiu dėmesį.

Kuklesnių žmonių kalba šnekant, taip išsidarkyti mėgdavo ir šių merginų ketvertas. Dėvėtų drabužių parduotuvėse jos ieškodavo įmantrių drabužių, juos persiūdavo, visaip dekoruodavo, savo veidus išpuošdavo blizgučiais, ryškiai išsidažydavo ir – pirmyn į trasą... Kitoks, crazy, stilius joms jau buvo įaugęs į kraują. 

„Vakarėlyje išvydusi Gerdą ir Adelę – geras vaikystės drauges – buvau nustebusi, kad šios ekscentriškos išvaizdos merginos yra mano tautietės. Mes labai greitai susidraugavome, kadangi visas vienijo panašūs pomėgiai: vakarėliai, mada ir stilius, metantys iššūkį nustatytoms visuomenės normoms. Visos neseniai buvome baigusios mokslus, turėjome entuziazmo ir beprotiškų idėjų, todėl pasikvietusi jas vakarienės tariau: „Panos, darome meną!“ Po metų prie mūsų trijulės prisijungė Gabija, kurią likusios merginos puikiai pažinojo“, – pasakoja Erika. 

Ir kas tada? Galvojimas, iš kur gauti pinigų, ir pirmosios kolekcijos kūrimas. Merginos savomis rankomis ėmė siūti vieną drabužį po kito, skolinti juos fotosesijoms, vakarėliuose megzti pažintis su žmonėmis iš mados pasaulio: „Šis projektas kirto mums per kišenes. Susiveržėme diržus, paaukojome nemažai malonumų: atostogas, keliones, asmeninę rūbų spintą. Ir su mažesniu biudžetu galima išsisukti, tereikia turėti vaizduotę ir užsispyrimo. O sunkiausia buvo rasti kompromisą tarp meninės išraiškos ir komercijos – ne mes pasirinkome tokią drabužių koncepciją, o koncepcija pasirinko mus. Mūsų kuriami drabužiai drąsūs ir provokuojantys.“ 

Kolekcijos jau yra dvi. Pirmoji, „Underwater Love“, kurta – paišyta ir siuvinėta – Erikos ir Gerdos namuose Londone, o prie antrosios kolekcijos „Sin City“ kūrimo jau prisidėjo didesnė žmonių komanda.

„Londone turiu nemažai pažįstamų, dirbančių kūrybinėse industrijose, tačiau dažniausiai pačios kontaktuodavome su norimais fotografais, stilistais, modeliais ir, nusiuntusios jiems savo kolekcijos nuotraukas, klausdavome, ar nenorėtų bendradarbiauti. Kiti moka tūkstančius svarų už reklamos kampanijas, o mes išsisukdavome mokėdamos drabužiais. Visa komanda dažniausiai dirbdavo iš idėjos ir noro papildyti savo albumą kūrybiškomis nuotraukomis. Aš ligi šiol negaliu atsidžiaugti mūsų antrosios kolekcijos nuotraukomis, darytomis žvaigždžių fotografo Louie Bankso. Mūsų modeliu ir prekės ženklo ambasadore sutiko tapti Didžiojoje Britanijoje garsi dainininkė, dainų kūrėja Viktorija Modesta, jos karjerai nekliudo net amputuota koja. Dabar šypseną kelia pirmosios kolekcijos fotosesija, kurioje visai netikėtai ir pačiai teko nusifotografuoti, mat visą naktį šventęs modelis taip ir nesugebėjo atvykti...“ – šypsosi Erika. 

Draugės ilgai galvojo, kurioje šalyje siūti drabužius. Pradėjo Italijoje, žvalgėsi ir po Portugaliją, tą pačią Didžiąją Britaniją, galiausiai apsistojo ties Lietuva. Kainos ir kokybės santykis Europos kontekste čia pats geriausias.

„O ir apskritai gimtinėje smagiausia dirbti! Drabužius pardavinėjame įvairiems pasaulio butikams, daugiausia eksportuojame į Jungtines Amerikos Valstijas, didžiausias mūsų klientas – čia gerai žinoma parduotuvė „Nasty Gal“. Neapsieiname be interneto erdvės, o daugiausia individualių klientų turime JAV, Australijoje ir Didžiojoje Britanijoje“, – vardija Gabija.

Nors pačioms kūrėjoms arčiausiai širdies odos gaminių linija, vis dėlto spalvoti trikotažiniai drabužiai, dažnai su pašaipiomis iliustracijomis, yra populiaresnis produktas. O ir kaina gerokai mažesnė nei odinių gaminių. Pamėgusieji lietuvių kūrybą nepagaili už drabužį sumokėti per tūkstantį eurų, nors margaspalves tampres ar šio prekės ženklo palaidinę ras ir už 85 eurus. 

„Visada maniau, kad mūsų verslo idėja kilo iš jaunatviško entuziazmo ir tikėjimo, kad viskas įmanoma, taigi mūsų jaunas amžius tuo metu buvo vienas iš privalumų. Tikrai niekada dėl to nepajutome diskriminacijos iš aplinkinių – dažnas mus tiesiog palaikydavo mados studentėmis, kurių čia tiesiog knibžda, – sako Adelė. – Londonas – itin tarptautinis miestas, ypač visa mados industrija, tad jokių komentarų dėl savo tautybės taip pat niekada nesulaukėme. Iš kitos pusės, padėtį gal kiek sunkino verslo ryšių nebuvimas ir patirties neturėjimas. Patikėkite, tikrai nebuvo lengva pradėti savo verslą svečioje šalyje be jokio užnugario.“ 

Rita Ora ir išgarsino merginų kūrinius, kai apsivilkusi NYMPHA odinį švarkelį pasirodė Didžiojoje Britanijoje laidos „X Faktorius“ finale.

O dabar – smagiausia dalis. Taip, lietuvių kurtais drabužiais puošėsi dainininkės Natasha Bedingfield, Ciara, Sophie Ellis-Bextor, Iggy Azalea, Rita Ora. Pastaroji ir išgarsino merginų kūrinius, kai apsivilkusi NYMPHA odinį švarkelį pasirodė Didžiojoje Britanijoje populiarios laidos „X Faktorius“ finale. Įmantrų drabužį pastebėjo užsienio spauda ir – prasidėjo...

Merginas užplūdo laiškai ir skambučiai su klausimais, kur galima įsigyti jų kurtų drabužių. Vienas, antras, trečias užsakymas... Jomis susidomėjo garsenybių stilistai, mados leidinių redaktoriai. Karuselė įsisuko, o provokuojančius apdarus nutarė iš arti apžiūrėti Beyoncé, Nicky Minaj, Jennifer Lopez ir Lady Gagos stilistai. 

„Pačių žvaigždžių nesame sutikusios, su mumis dažniausiai susisiekia jų stilistai. O scenos divos tikrai įnoringos... Jų komandos nariai paskambina ir pareiškia, kad autentiškas sceninis kostiumas turi būti pagamintas per 24 valandas. Ne kartą dirbome dieną ir naktį“, – prisimena merginos. Ir Lietuvos pramogų pasaulis jau spėjo susipažinti su kiek šokiruojančiais piešiniais ar užrašais puoštais NYMPHA apdarais. 

Kūrybinė kryptis – jų bendras reikalas. Tačiau kiekviena turi sritį, už kažką atsakinga labiau. Viena rūpinasi techniniu dizainu, viskuo, kas susiję su lakios idėjos pritaikymu gamyboje, kitai patikėta drabužių iliustracijos, tapyba ant odos ir kompanijos grafinis dizainas, produkcija, bendravimas su klientais ir partneriais, viešieji ryšiai ir rinkodara.

Visos yra baigusios aukštąjį mokslą, todėl kompetencijos stoka nesiskundžia: Adelė ir Gerda studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Gabija baigė Vilniaus universitetą, o Erika, įstojusi į teisės studijas, po metų jas metė, išvyko į Londoną ir tapo diplomuota mados rinkodaros specialiste. Gerda ir Gabija, be bakalauro diplomų, džiaugiasi Londone gautais magistro, tik Adelė po šešiolikos metų, praleistų mokymo institucijose, Lietuvoje suprato, kad tęsti studijų daugiau nebenori: „Į Londoną važiavau kaip į universitetą po atviru dangumi – kuo jau kuo, bet kultūros ir galimybių trūkumu šis miestas nesiskundžia. Tik atvažiavusi dirbau drabužių parduotuvėje, dvejus metus darbavausi pas sparčiai kylantį vietos dizainerį, o iškart po to susikūrė NYMPHA...“

Menantys kruopštuolę Adelę mokykloje turbūt vargiai supranta, kodėl ši pasirinko iš pažiūros sunkesnį gyvenimo kelią – juk ji taip puikiai skaičiavo, anuomet daugelis manė, kad užaugusi dirbs kokios nors garsios įmonės buhaltere. Gerda – taip pat: tikslieji mokslai licėjuje joms rinko dešimtukus, o čia dabar, mat, menas... 

Nors visų šių merginų pagrindinė veikla – darbas su nuosavu prekės ženklu, turi jos ir kitų papildomų projektų. „Londonas labai brangus miestas, – nedaugžodžiauja drabužių kūrėjos. – Juk normaliai prekiauti pradėjome kiek mažiau nei prieš metus, tad būtų juokinga manyti, kad spėjome susikrauti turtus. Beveik visus uždirbtus pinigus investuojame į naujas kolekcijas, todėl prabangaus gyvenimo būdo sau leisti negalime. Buvo daug visokių minčių ir sudėtingų situacijų, bet projektas yra vertas mūsų pastangų. Ir, galų gale, nereali patirtis turėti savo mados prekės ženklą Vakarų Europoje!“