Elektroninės operos „e-Carmen“ premjeroje – garsenybių antplūdis
Šeštadienio vakarą „bohemiečių“ jubiliejinį sezoną pradėjo ilgai lauktas režisierės Dalios Ibelhauptaitės ir elektroninės muzikos kūrėjo Marijaus Adomaičio (Ten Walls) bendras darbas – elektroninė opera „e-Carmen“.
Koncertų salėje „Compensa“ visi smalsiausi elektronikos, operos, teatro, vizualiųjų ir begalės kitų menų mėgėjai turėjo galimybę pirmieji išgirsti originalią nemirtingos Georgeso Bizet operos interpretaciją.
Į išskirtinę premjerą atvyko gausus būrys garsenybių: Kęstutis Rimdžius, Ieva Stasiulevičiūtė, Mantas Katleris, Viktoras ir Živilė Diawaros, Raminta Vyšniauskaitė, Martynas Kavaliauskas su mylimąja Rusne, Kristina Ivanova, Marius Stanevičius, Erika Purauskytė, Kristina Tarasevičiūtė ir Martynas Vaidotas, Urtė Šilagalytė su Donatu Dailide bei daugelis kitų.
Kaip jau tapo įprasta, premjeroje pasirodė ir D.Ibelhauptaitės vyras Dexteris Fletcheris. O M.Adomaičio palaikyti atvyko žmona Diana ir brolis Linas Adomaitis.
Nors „e-Carmen“ – seniai lauktas VCO projektas, D.Ibelhauptaitė sakė nenorėjusi jo skubinti, juk tai – sudėtingas ir atsakingo pasiruošimo reikalaujantis procesas: „Visiškai perkurti dviejų valandų stambios formos muzikinį kūrinį – gigantiškas uždavinys. Reikia įsigilinti į kiekvieną muzikinę detalę, adaptuoti siužetą. Laiko sąnaudos labai didelės jeigu sieki maksimaliai naujo rezultato.
Bet „bohemiečiai“ visada buvo kūrėjai, kurie ieško alternatyvų ir niekada nesustoja, kurie įdeda 1000% savo darbo ir jų nesustabdo jokios kliūtys, nes mes žinome, jog finale mūsų laukia ypatingas rezultatas. Šiuo kūriniu mes žengiame naują žingsnį, mes švenčiame savo gimtadienį, švęsdami naujus atradimus, formas ir geriausius kūrėjus“, – mintimis dalinosi D.Ibelhauptaitė.
VCO meno vadovė neslėpė, jog žymiai lengviau būtų buvę alternatyvioms klasikos sintezėms pasirinkti mažiau žinomą operos kūrinį, – taip kūrėjai būtų jautęsi saugesni. Vis dėlto, tai nebūtų buvę panašu į pačius „bohemiečius“, prieš 10 metų įžengusius į Lietuvos operos pasaulį su tam laikui alternatyvia klasikos interpretacija.
„Iš tiesų seniai norėjau pastatyti „Karmen“, bet tai yra vienas dažniausiai pasaulyje statomų operos kūrinių! Maža to, tikriausiai joks kitas kūrinys nėra turėjęs tokio skaičiaus adaptacijų šitiek skirtingų scenos, literatūros, vizualiųjų ir muzikos meno sričių. Pats vardas Karmen yra tapęs moters tipo apibūdinimu. Norėjosi rasti dar neišbandytą šios istorijos formą. Tad kaip dar kitaip būtų galima į ją pasižiūrėti iš naujo, jei ne perkuriant jos pagrindą – muziką?“, – pasakojo režisierė.
Ji džiaugėsi ir bendradarbiavimu su M.Adomaičiu: „XYZ metu susipažinome su geriausiais iš geriausių elektroninės muzikos kūrėjų. Visi jie buvo labai saviti ir puikūs. Marius savo bagaže turėjo ir klasikinės muzikos išsilavinimą. Be jo sukurti elektroninę „Karmen“ būtų neįmanoma. Tai nebėra vienos arijos aranžuotė, – čia privalu mokėti valdyti visą kompozicijos dermę ir stambią muzikinę formą.
Ir Marius tai gali! Net klausantis jo muzikos topus užkariavusio „Walking with elephants“, yra aišku, jog šis žmogus puikiai supranta klasikinę simfoniją. Šiandien mes esame pasiruošę didžiuliam eksperimentui ir svarbiausia, jog jis būtų atliktas visiškai profesionaliai.“
Karmen partiją atliekanti Justina Gringytė šią rolę yra dainavusi jau daug kartų, tačiau neslepia, jog šįkart tai įveikti jaudulio nepadeda. Visų pirma, reikėjo iš naujo mokytis puikiai pažįstamą partiją, o tai – nelengva užduotis. J.Gringytė pasakojo, jog teko iš naujo išmokti kiekvieną gaidą, tuo pačiu stengiantis pamiršti originalą. „Tikrai jaudinuosi dėl visko – dėl erdvės, dėl mikrofonų, dėl judesio, garso, vaizdo“, – sakė solistė.