Šiandieninėje dinamiškoje ir konkurencingoje verslo aplinkoje verslininkai vis dažniau ieško novatoriškų sprendimų kaip padidinti veiklos efektyvumą ir sumažinti sąnaudas. Šiomis aplinkybėmis energijos kaupimas tampa vis populiaresniu sprendimu, teikiančiu verslui įvairių privalumų ir galimybių.
Elektros tinklai – ne guminiai
Atsinaujinančios elektros gamyba turi savo ypatumų ir problemų, kurias sukelia patys atsinaujinantys energijos šaltiniai – vėjas ir saulė. Nėra vėjo ar saulės – jėgainės nedirba. Lietuvoje, kur žiemos metas niūrus ir tamsus, saulės elektrinės praktiškai nedirba 3 – 4 žiemos mėnesius, bet saulėtą vasaros dieną visos saulės jėgainės generuoja maksimalią galią.
Tačiau saulės elektrinių gaminamą elektros energiją reikia kažkur „padėti“, o elektros tinklai – ne balionas, kurį galima bet kada pripūsti – išleisti, t.y. sumažinti arba padidinti prijungtų pajėgumų galią. Tai sudėtinga sistema: aukštos ir žemos įtampos perdavimo tinklai, pastotės, transformatorinės ir kt. ESO atstovai pripažįsta, kad tinklo pralaidumas yra ribotas, todėl išduodant technines sąlygas, su gaminančiu vartotoju sutariama kiek leistinos galios jis gali paduoti į tinklą.
Viena iš pralaidumo problemos priežasčių yra ta, kad mūsų elektros tinklai orientuoti į vartojimą, o ne gamybą. Ir ši problema būdinga kitoms ES šalims, tik, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur saulės elektrinės pradėtos montuoti žymiai anksčiau nei Lietuvoje, apie ją buvo kalbama jau prieš keliolika metų.
Galima sakyti, kad gaminantys vartotojai pas mus vis dar yra naujas reiškinys, o elektros tinklų pertvarka nevyksta taip greitai, kaip vyksta saulės elektrinių plėtra. Reikia įvertinti, kad kuo daugiau bus įrengta saulės elektrinių, tuo labiau elektros tinklai bus apkrauti piko metu, kai visos saulės elektrinės dirbs didžiausiu pajėgumu. Taigi tinklams iššūkiai tik didės. Dalis saulės elektrines įsirengusiųjų jau dabar skundžiasi, kad saulėtomis dienomis jų elektrinės atsijungia. ESO konsultantai pripažįsta, kad elektrinės stoja dėl tinklų perkrovos.
Nulinės ar neigiamos kainos vis dažnesnės
Didėjant saulės elektrinių pajėgumui, didėja ne tik su jų veikimo cikliškumu susijusių elektros tinklo problemų. Kai pirmą kartą žiniasklaida pranešė apie nulinę ar net neigiamą kainą „NordPool“ biržoje, šis fenomenas buvo pristatomas kaip išskirtinis reiškinys, bet dabar jis vis dažnesnis ir tikėtina, kad ateityje taps įprastu.
Tai ypač neigiamai veikia nepriklausomus Lietuvos elektros tiekėjus, kurių klientai, siekdami sumažinti išlaidas elektros energijai, investavo į saulės elektrines ant savo namų ar įmonių stogų arba įsigijo dalį elektrinės nutolusiame saulės parke ir tapo elektros energiją gaminančiais vartotojais. Siekdami išvengti nuostolių, nepriklausomi tiekėjai jau vengia sudaryti sutartis su klientais turinčiais gaminančio vartotojo statusą.
Bet ką daryti gamintojams ir įmonėms kuriems taikomas grynasis atsiskaitymas už sugeneruotą ir į tinklus pateiktą elektros energiją už kurią atsiskaitoma „NordPool“ biržos valandinėmis kainomis? Pagalvokite, kokia prasmė tiekti saulės elektrinės pagamintą elektrą į tinklą kai jos kaina neigiama, o paskui vėl ją pirkti kai kaina biržoje gerokai šokteli aukštyn ir dar mokėti už elektros energijos skirstymą? Todėl tuo metu kai elektros kainos pasiekia žemumas, daug ekonomiškiau energiją kaupti kaupiklyje.
Elektros energijos kaupimo sistemos užtikrina lankstumą
Pripažįstama, kad elektros energijos gamybos sistemų, naudojančių laiko tėkmėje kintamą šaltinį (saulę, vėją), vienas svarbesnių efektyvumo rodiklių yra jų lankstumas. Todėl energijos kaupimas yra labai svarbus veiksmingos energetikos sistemos, grindžiamos daugiausia atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, ramsčių.
Naudojant energijos kaupiklius galima užtikrinti tolygesnę elektros gamybą, o tuo pačiu ir mažesnę gamintojo įtaką elektros tinklams, taip pat sutaupyti į savo kaupimo sistemą tiekiant elektros energiją tuo metu, kai saulės elektrinė dirba maksimaliai, o kainos yra mažiausios ir pasiimant tada, kai saulės elektrinė nedirba arba elektros kainos yra didžiausios. Toks sprendimas užtikrina stabilesnį saulės elektrinės pagamintos energijos tiekimą.
Elektros energijos kaupimo sistemų vaidmuo svarbus visuose lygiuose
Su elektros energijos vidaus rinka susijusių Europos sąjungos reglamentų analizė patvirtina, kad energijos saugyklos vaidina svarbų vaidmenį kuriant veiksmingas ir efektyvias valstybių narių elektros energijos sistemas – siekiama, kad šiose sistemose energijos kaupimas būtų kuo plačiau naudojamas. Tą patį galima pasakyti ir apie individualius namus ar įmones – modelis tas pats, tik mastelis gerokai mažesnis.
Be to, ES teisės aktuose taip pat numatyta, kad elektros energijos tiekėjai gali prašyti pakeisti konkretaus elektrą gaminančio įrenginio veikimo režimą, pavyzdžiui, apriboti į tinklą tiekiamos energijos kiekį. Ką tai reiškia? Na, tiesiog saulės elektrinę teks „išjungti“ nes elektros tinklai nepajėgia priimti visų gaminančiųjų pajėgumų ir taip nutiks tada, kai saulės elektrinės generuos daugiausiai energijos. Tokiu atveju energijos kaupimo sistema leistų saulės elektrinei dirbti įprastu režimu.
Elektros energijos kaupimo sistemos pravers ir neturintiems saulės elektrinės
„Balancy grid“ vadovas Karolis Subačius pažymi, kad jų bendrovės siūlomi elektros energijos kaupimo įrenginiai elektros energijos išlaidas sumažins ne vien tik gamintojams, bet ir toms bendrovėms, kurios neturi elektros energiją gaminančių įrenginių ir gauna elektros energiją iš tinklų.
Šiuo atveju kaupiklyje galima sukaupti pigią elektros energiją ir ją naudoti tiesiai iš kaupimo įrenginio tada, kai „NordPool“ biržos kainos yra aukščiausios, bei išvengti dalies skirstymo išlaidų. Turint elektros energijos kaupiklį galima nemažai sutaupyti teikiant elektros energijos balansavimo paslaugą ir gautomis pajamomis mažinti savo išlaidas elektrai – kai kaupiklis naudojamas balansavimo paslaugai teikti, investicija į jį yra žymiai patrauklesnė.
„Balancy grid“ kartu su elektros energijos gamintojais ir komerciniais vartotojais siūlo prisidėti prie elektros energijos sistemos stabilumo užtikrinimo ir sutrumpinti elektros energijos kaupimo įrenginių atsipirkimo trukmę tiekiant balansavimo paslaugas sistemos operatoriui „Litgrid“.
Tam ypač reikia ruoštis, nes Lietuvoje kol kas neveikia nei vienas komercinis elektros energijos kaupiklių parkas kuris galėtų tiekti šias paslaugas, o atsijungimas nuo Rusijos Brell sistemos jau kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – sako Karolis Subačius.
„Balancy grid“ – ilgalaikę patirtį energetikos srityje turinti bendrovė, siūlanti ne tik išmaniuosius saulės elektrinių, elektromobilių įkrovimo ar energijos kaupimo sprendimus, bet ir teikianti energetikos konsultacijas ir elektros tinklų projektavimo paslaugas energijos paslaugas verslo klientams, padedanti sumažinti atsinaujinančių energijos šaltinių prijungimo prie tinklų kaštus.
Mus galite rasti balancy.lt, susisiekite tel.: +370 643 82741.
