„Elnio rago miškas“: „Niekada nebandėme lygiuotis į kitus“

Keturi grupės nariai – Šarūnas Vaičiulis, Linas Ramanauskas, Augustas Jukna ir Žilvinas Ališauskas – įsitikinę: klausytojus papirko jų nuoširdumas ir savitas kuriamos muzikos skambesys, netelpantis į vieno žanro rėmus. Grupės lyderis Žilvinas interviu metu papasakojo, kaip su bičiuliais subūrė grupę ir su kokiomis kliūtimis susidūrė pakeliui į sceną.

Į dainuojamąją poeziją dėmesį sutelkęs „Elnio rago miško“ narys Žilvinas Ališauskas prieš dvejus metus surengė pasirodymą „Lofte“. Tuomet vaikinas suprato, kad scenoje vienam „atlaikyti“ valandos koncertą yra nelengva. Jam kilo mintis paprašyti bičiulių akompanuoti. Taip atsirado jo kurta muzika, tik jau buvo girdėti būgnų ir elektrinių gitarų skambesys. Prie Žilvino prisijungus Linui Ramanauskui, Augustui Juknai ir Šarūnui Vaičiuliui, atsirado grupė.

„Po to viskas pradėjo vystytis į bendrą kūrybą. Susikalbėjome ir radome „Elnio rago miško“ skambesį. Taip pradėjo formuotis grupė“, – apie grupės gimimą pasakojo Žilvinas ir pridūrė, kad jos pavadinimas kilo iš ankstesnio, dar iki grupės atsiradimo sukurto kūrinio pavadinimo.

„Ilgainiui supratome, kad šis pavadinimas jungia tris aspektus. Elnias – nuo jo ateina tam tikras švelnumas ir subtilumas, kylantis iš dainų tekstų. Tai sietina su manimi. Miško aspektas suteikia mistikos ir psichodelikos – šiai pusei atstovauja Šarūnas. Ragas suteikia agresyvumo. Tai labiau mūsų grupės ritminė sekcija“, – neįprasto pavadinimo reikšmę paaiškino Ž. Ališauskas.

Visi keturi grupės nariai kuria laisvalaikiu, tačiau kasdienybėje jie panyra į veiklą, nesusijusią su muzika. Ž. Ališauskas dirba baristu. Š. Vaičiulis – vyrų kirpėjas. L. Ramanauskas – telekomunikacijų įmonės konsultantas. A. Jukna – finansininkas, turintis savo įmonę.

Kodėl scenoje jie neatsirado anksčiau? Ž. Ališauskas tikino, kad didžiausias stabdys buvo savito skambesio ieškojimas, užtrukęs nemažai laiko, ir pačios grupės formavimosi procesas. Pradžioje Žilvinas pasirodymus rengdavo kaip savarankiškas atlikėjas, prie jo prisijungdavo tai vieni, tai kiti muzikantai. Tačiau galiausiai šie žingsniai jį bei kitus dabartinius narius atvedė į grupę.

Ž. Ališauskas neslepia, kad grupės nariai siekė laimėti publikos simpatijų prizą, mat labai norėjo įrašyti albumą.

„Labai džiaugiamės. Mūsų pagrindinis tikslas ir buvo publikos simpatijų prizas – albumo leidyba. Šis aspektas buvo vienas didžiausių prioritetų, nes turime daug kūrinių. Būtų sunku suskaičiuoti, kiek tiksliai. Albumui tikrai užteks. Mums taip pat labai svarbus dalykas yra sklaida. Ne mažiau rūpėjo ir pamatyti kitas grupes, įsivertinti save bendrame kontekste. Buvo svarbu išgirsti ir žmonių nuomonę. Gavome tai, ko tikėjomės ir net daugiau – neįkainojamos patirties, albumo leidybą, nuomonių. Mums tai didelis žingsnis į priekį“, – kalbėjo Ž. Ališauskas.

Klausiamas, kaip mano, kas papirko publiką, Žilvinas kuklinosi. Pasak jo, šis klausimas turėtų būti peradresuojamas publikai. Visgi vaikinas bando spėti, kad klausytojams greičiausiai patiko grupės narių nuoširdumas, atvirumas, o taip pat ir itin savitas kūrinių skambesys.

„Niekada nebandėme lygiuotis į kitus, mūsų skambesys tekstų ir muzikine prasme yra savitas. Tai yra atėję iš vidaus ir klausytojams duodama būtent taip, be jokių pataisymų“, – kalbėjo jis.

Ar „Elnio miško ragą“ kada nors išvysime TV dainų konkursuose? Ž. Ališauskas prognozuoja, kad greičiausiai tai niekada neįvyks. Anot jo, grupės nariams svarbiausia, kad jų ateitų pasiklausyti. „Jų akcentas lieka nebe muzika, o pats pasirodymas, atlikėjų balsai. Mes į muziką žiūrime kaip į saviraiškos formą. Mums daug svarbiau, kad mus išgirstų, o ne kad pamatytų“, – kalbėjo Ž. Ališauskas.