Eltono Johno brolis priekaištauja jam dėl trumpos atminties

Pavojinga dalytis prisiminimais apie įvykius, kurių liudytojai dar gyvi, nes šiems daug kas gali atrodyti kitaip. Taigi Geoffas Dwightas (Eltonas Johnas kadaise irgi vadinosi šia pavarde ir Reginaldo vardu, tik 1967 metais, įrašęs pirmąją dainą, pasirinko skambesnį pseudonimą) įsitikinęs, kad jų tėvas Stanley visai nebuvo kietaširdis, nepalaikęs pirmagimio karjeros siekių, jo nemylėjęs ir juo nesididžiavęs. Jausmų neišmatuosi, bet Geoffas teigia, kad tėvas, mama ir jis pats svečiavosi pas dainininką Liverpulyje ir klausėsi koncerto. Taigi bent jau Johno nuolat kartojamas skundas, kad Stanley Dwightas niekada nematęs jo scenoje, neatitinka tikrovės. Geoffas nesutinka ir su visa jo šeimos vizija, vaizduojama filme „Rocketman“.

„Gal jis prarado atmintį ir nuoširdžiai tiki, kad tėtis nebuvo jo koncerte, – sakė Geoffas interviu „The Mirror“. – Arba nori tuo tikėti.“

Dwightų šeimos istorija ne tokia jau sudėtinga, tik skirtingų veikėjų kitaip pasakojama. Kai 1962 metais tėvai išsiskyrė, būsimajam Eltonui Johnui buvo keturiolika. Pagal „Rocketman“ versiją, Stanley tiesiog išėjo ir paliko žmoną Sheilą, verkiantį mažąjį Reginaldą, paskui vedė antrąkart ir susilaukė dar keturių sūnų. Vienas iš jų ir stojo ginti tėvo garbės. Jis priminė, kad Stanley priklausė visai kitai kartai, nepratusiai rodyti jausmų. „Johnas žaidžia kaltės korta. Bet mūsų tėvai perėjo karą, kur vyrai turėjo būti vyrais, o moterys – moterimis. Tai buvo visai kitas pasaulis, – sako jis. – Tik mirties patale tėtis pasakė mane mylįs. Stovėjome keturi broliai, Eltono nebuvo. Tėtis ištarė, kad meilė už viską svarbesnė.“

Brolis tvirtino, kad tėvas didžiavosi pirmagimiu, matydamas jį per televiziją net nušvisdavo ir visus sūnus mylėjo vienodai. O Geoffo motina Edna iki šiol turi čekį, patvirtinantį, kad Stanley Dwightas sumokėjo 68 svarus sterlingų už dėvėtą „Collingwood“ pianiną riešutmedžio paviršiumi. Instrumentą jis nusiuntė į Sheilos namus – moteris netrukus ištekėjo antrąkart. Geoffas pabrėžia, kad tėvas, pats dievinęs muziką, skatino ir vaikus muzikuoti – jam pačiam skambinti pianinu nesisekė, todėl gavo gitarą, trimitą ir kelis vadovėlius. Norėdamas pralinksminti atžalas Stanley galėdavo apsimesti šimpanze, kutendavo vaikus, kvailiodavo su jais. Taigi kodėl su pirmagimiu būtų turėjęs elgtis kitaip? Ir, žinoma, jis nebuvęs homofobas, kaip rodoma filme.

Susipažinęs su kitais Ednos saugomais dokumentais – nuotraukomis, laiškais, dienoraščiais – Eltono Johno biografas Philipas Normanas taip pat linkęs tikėti, kad legendą apie paliktąjį sūnų po skyrybų sukūrė ir puoselėjo dainininko motina Sheila. Beje, jų abiejų santykiai irgi buvo sudėtingi ir anaiptol neidiliški. Jie nesikalbėjo beveik dešimt metų. Nesitikėdama, kad sūnus pasirodys devyniasdešimtajame jos gimtadienyje, moteris net... nusamdė Johno antrininką. Susitaikė tik 2015-aisiais, dveji metai iki Sheilos mirties.   

Kad ir kaip ten būtų buvę, suaugusių brolių gyvenimas susiklostė skirtingai. Kaip gyvena Eltonas Johnas, žino visi, o štai Geoffas Dwightas yra dailidė nedideliame Ridino miestelyje Šiaurės Velse, gamina jurtas bei arfas ir rengia muzikos festivalius. Juos su broliu ir tesieja muzika. Na, ir audringa praeitis: Johnas buvo priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų, Geoffas išlėkė iš privačios mokyklos, kur buvo laimėjęs stipendiją, sėdėjo kalėjime už vagystę ir įsilaužimą, vienu metu nepaleido iš rankų marihuanos suktinės. Broliai kartkartėmis apsikeičia Kalėdų atvirukais, o matėsi beveik prieš keturis dešimtmečius, kai šešiolikmetis Geoffas buvo nuvykęs į Mančesterį paklausyti Eltono Johno koncerto. Susitikimas nebuvo labai šiltas. Nuo to laiko jie kalbėjosi vienintelį sykį, tada Geoffas per visą Johno vadybininkų komandą mėgino rasti brolį ir pranešti, kad tėvas miršta. Kai dainininkas kitądien paskambino, Stanley jau nebebuvo, taigi tėvas ir sūnus taip ir nesusitaikė. Į laidotuves jis pasakė neatvyksiąs – nenorįs nieko apgaudinėti.