Šiais metais komedijos teatro „Domino“ aktorių gretas papildžiusi Elžbieta Latėnaitė sako, kad dažnai jai tekdavo imtis gan dramatiškų vaidmenų, tačiau nuo paauglystės vis knietėjo išbandyti komedijos žanrą. Sulaukusi pakvietimo prisijungti prie pusseserės Emilijos Latėnaitės ir puikios talentingų žmonių komandos „Domino“ teatre, Elžbieta priėmė iššūkį – šiais metais ją išvysime Ramūno Cicėno režisuojamame spektaklyje „(ne)Tikras Milijardierius“.
Nuotykių komedija „(ne)Tikras milijonierius“ – ypatinga net trigubu kūrybiniu debiutu. Jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorius bei režisierius Ramūnas Cicėnas šiame spektaklyje debiutuoja kaip režisierius, o „Sidabrinės gervės” laureatės Elžbieta Latėnaitė bei Elzė Gudavičiūtė sukurs savo pirmuosius vaidmenis „Domino“ teatre. Intriguojanti komedija „(ne)Tikras milijonierius” kuriama pagal garsaus prancūzų dramaturgo ir kino režisieriaus Francio Veberio pjesę „Brangus lobis“ (pranc. „Cher trésor“). Pagal šio autoriaus pjeses sukurtos komedijos „Kvailių vakarienė“, „Žaisliukas“ ir „Tėtušiai“ puikuojasi pasauliniame komedijų lobyne. Lietuvos žiūrovai išvys istoriją apie bedarbį Fransua Pinjoną, saugantį milijonų vertą savo krikštatėvio butą. Fransua nusprendžia apsimesti mokesčių vengiančiu turtuoliu, kurį rimtai tikrina mokesčių inspekcija, ir šis sprendimas apverčia jo gyvenimą aukštyn kojomis. Artėjančios premjeros proga portalas Žmonės.lt kalbina aktorę Elžbietą Latėnaitę.
Elžbieta, dauguma tikriausiai niekuomet nesitikėjo jūsų sutikti komedijos teatre. Iki šiol tiek kine, tiek teatre kūrėte gan dramatiškus vaidmenis.
Komedija, kaip ir improvizacija, mane sužavėjo dar paauglystėje. Būtent tuo metu aš įsimylėjau vaidybą. O paskui nutiko taip, kad gyvenimas susiklostė, jog gaudavau dramatiškus vaidmenis. Todėl iš tiesų džiugu, kad galiu sugrįžti prie to, kas man ir anksčiau atrodė įdomu ir pradėti lavinti savo komedijinį raumenį. Komedija man patinka ir dažnai ją žiūriu, todėl man darbas šiame teatre atrodo kaip labai rimtas. Juoktis ir džiaugtis – sveika. Kai laimingi ir žiūrovai, ir aktoriai, kas gali būti geriau? Džiaugiuosi nauja pradžia ir be galo jaudinuosi. Tikiuosi, kad tiek teatras, tiek žiūrovai tiek aš pati būsime vieni kitais patekinti (šypteli).
Jau vyko pirmosios repeticijos su nauja komanda?
Šiandien turėsiu pirmąją repeticiją, o šeštadienį laukia antroji.
Jūsų pusseserė Emilija Latėnaitė „Domino“ būryje jau ne naujokė. Kartu dirbti tame pačiame teatre jums tenka pirmą kartą?
Tikrai taip! Labai gera, nes mes su Emilija ir čia esame kartu. Aišku, kad taip smagiau. Ji man ,kaip naujokėlei, viską aprodė, supažindino su teatru. Dar niekada su pussesere nesame vaidinusios tame pačiame spektaklyje. Kine – taip, televizijos seriale – taip, bet ne spektaklyje. Nesame ir tame pačiame teatre vaidinusios. Šiais metais abi vaidinsime Ramūno Cicėno režisuojamame spektaklyje.
Elžbieta, o kaip pats perėjimas, transformacija iš draminių vaidmenų į komiškus? Jums tai bent šioks toks iššūkis? Ar paprasta it suskaičiuoti, kiek bus dukart du?
Niekada nebūna grynai dramos arba grynai komedijos. Turiu omeny, ir gyvenime. Net ir labai liūdnais momentais galima rasti kažką absurdiškai juokingo. Ir priešingai – kartais aplinkui linksma, o viduje tau gali būti liūdna. Švaraus vieno žanro nėra. Vaidmenys būna kaip ir žmonės – labai skirtingi, visapusiški, turi savyje daug spalvų. Tiesiog noriu pagauti kitą žanrą, man įdomu, nes anksčiau tekdavo visai kitokie vaidmenys. Dabar neseniai dalyvavau improvizacijos seminare ir man išties patiko. Nesakau, jog dabar jau manęs niekada nebeišvysite kuriančios anksčiau dažnai vaidintus charakterius, dramatiškus herojus. Aš tiesiog noriu lankstumo, kuo daugiau pasiimti iš gyvenimo, ir iš jo išmokti. Į savo profesiją žiūriu plačiai. Tikrai žinau, ką reiškia gilūs bei filosofiniai pastatymai. Kartais man norisi ir trumpesnių, lengvesnių spektaklių – nemeluosiu. Meluočiau, jei sakyčiau, kad trokštu dirbti vien penkias valandas trunkančiuose spektakliuose. Tiesiog bet kokiomis aplinkybėmis aš noriu kokybiškai atlikti savo darbą.
O jūs iš tų, kur kokią nesąmonę padariusi gali drąsiai iš savęs pasijuokti?
Labai dažnai. Be to, aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be juoko. Mokausi save mylėti, savimi pasirūpinti. Noriu iš savęs ir pasijuokti. Kai į viską pasižiūri su šypsena – viskas nušvinta kitomis spalvomis. Dažnai juokaujame su Emilija. Kai sulaukiau pasiūlymo vaidinti „Domino“ teatre, pagalvojau, jog tai yra nuostabu – galėsiu tobulėti ir atrasti naujus dalykus.
