Emiro Kusturicos koncerte Vilniuje – atsispaudimai scenoje ir šokiai su gerbėjomis

Ugningi čigoniški ritmai, turkų maršai, balkaniškas folkloras, italų klasika, egzotiški Afrikos garsai, net džiazo užuominos – visa tai susipynė anarchiško kolektyvo vardą užsitarnavusių muzikantų pasirodyme. Patys jie savo stilių vadina „unza unza“ ir sako, kad tai – vienas reikšmingiausių muzikinių atradimų nuo prieš kelis dešimtmečius Jamaikoje išpopuliarėjusios regio muzikos.

Dar antradienį Rygoje koncertavusi grupė į Vilnių atvyko pilnu sąstatu – scenoje E.Kusturica pasirodė su būriu muzikantų. Be įprastų instrumentų čia buvo galima išgirsti ir tūbą, akordeoną, smuiką, tromboną.

Pasisveikinęs su susirinkusiais gerbėjais E.Kusturica pasidžiaugė galėdamas čia sugrįžti dar kartą. Tai jau trečias jo vizitas Lietuvoje, su ta pačia grupe režisierius čia koncertavo 2005 metais ir 2011-ųjų pabaigoje. Tiesa, ankstesni jo pasirodymai sulaukė daugiau publikos dėmesio, šįkart tiek prie scenos, tiek sėdimose vietose balkone būtų galėję tilpti kelis kartus daugiau žmonių.

Nepaisant nedidelio žiūrovų susidomėjimo, atlikėjai stengėsi daryti viską, kad atmosfera pustuštėje salėje kaip reikiant įkaistų. Jau po pirmų kūrinių į sceną įsidrąsino žengti kelios E.Kusturicos gerbėjos bandydamos surengti nuotaikingą diskoteką. Moterys drauge į taktą judino klubus, plojo režisieriui ir ragino visus šokti drauge.

Gausių aplodismentų sulaukė 60-metį praėjusių metų lapkritį atšventusio E.Kusturicos numeris, kai šis pademonstravo savo fizines galimybes ir visų akivaizdoje ėmė daryti atsispaudimus. Prie jo prisijungė ir gerbėjos. „Jūs – mano nuostabi lietuvių šokėjų grupė, ačiū jums“, – kreipdamasis į moteris ant scenos dėkojo E.Kusturica. Vėliau kiekvieną jų apdovanojo bučiniu.

Dailiosios lyties dėmesio režisieriui netrūko viso koncerto metu: beveik dviejų valandų pasirodyme vienas moteris scenoje keitė kitos, šokančių čia netrūko.

Kino pasaulyje pripažinimą pelnęs, ne vieną prestižinį apdovanojimą, tarp kurių – net dvi Auksinės palmės šakeles Kanų festivalyje gavęs E.Kusturica daug kartų yra sakęs, kad kinas ir muzika jam – itin glaudžiai susijusios meno sritys, todėl nenuostabu, kad programoje skambėjo ne vienas režisieriaus filmų gerbėjams žinomas kūrinys.

Ypač daug dėmesio buvo skirta 1998-aisiais ekranus pasiekusiai juostai „Morčius, arba katytė juoda, o katinas baltas“. Šis filmas režisieriui atnaujino ir draugystės tiltus su „No Smoking Orchestra“. Būtent minėtais metais tuomet kurdamas filmui garso takelį jis iš naujo susidraugavo su grupe, kurios oficialus pavadinimas iki tol buvo „Zabranjeno Pušenje“.

Koncerte buvo prisiminta beveik visa režisieriaus filmografija. Čia skambėjo ne viena daina iš juostų „Čigonų laikas“ (1988), „Underground“ (1995), „Gyvenimas kaip stebuklas“ (2004). Atskiradami kūrinius vieną nuo kito muzikantai vis sugrodavo melodiją iš animacinio filmuko „Rožinė pantera“.

Koncerte skambėjo tiek senos, prieš kelis dešimtmečius išpopuliarėjusios, dainos, tiek naujesni kūriniai, tačiau programa nelabai skyrėsi nuo tos, kurią E.Kusturica pristatė dar ankstesniuose savo koncertuose.

„Das Ist Meine Stadt“, „Cerveza“, „Upside Down“ – gerbėjams puikiai pažįstami kūriniai. Tradiciškai atlikdamas muzikinį kanalą MTV ir  vakarietišką muziką kritikuojančią dainą „F*** You MTV“, E.Kusturica įtraukė susirinkusią minią į savo pamėgtą žaidimą: skanduodamas klausimą „Do you agree?“ jis publiką ragino atsakyti fraze „F***k you MTV“.

Angliškai su koncerto svečiais bendravęs serbas nevengė ir vieno kito sakinio pasakyti ir rusų kalba. E.Kusturica niekuomet neslėpė esantis Vladimiro Putino gerbėjas bei palaikantis Rusijos poziciją Krymo atžvilgiu, tačiau koncerte apie politiką nekalbėjo.

Šis koncertas – kol kas paskutinis jo gastrolių sąraše. Iškart po jo E.Kusturica su grupe grįš į gimtąją šalį, o pasirodymų seriją pratęs gegužės mėnesį. Tuomet jis ketina aplankyti Italiją, vėliau sugrįš į Latviją, Rusiją.