Erika ir Merūnas Vitulskiai džiaugiasi penktuoju šeimos nariu: „Pamilome jį visi“

Ketverių Ajaus ir trejų Herkaus tėvai neatsidžiaugia prieš mėnesį jų namuose apsigyvenusiu iRobot Roomba® i7+ ir tikina, kad turint mažų vaikų toks prietaisas namuose – tiesiog privalomas.

„Jei kas paklaustų, kokį darbą dažniausiai darome namie su Merūnu, tikrai drąsiai atsakyčiau – siurbiame. Todėl, kad kaskart valgydami sausainius, trapučius, obuolius ar bet kokį kitą maistą vaikai po savęs palieka trupinių šleifą. Namus tekdavo siurbti kiekvieną rytą ir vakarą, rytą ir vakarą... Kasdien po du kartus“, – neslepia judrių berniukų mama. Prieš penketą metų įsirengdami 74- ių kvadratinių metrų butą Vitulskiai rinkosi baltą spalvą – baltos sienos, balti baldai. 

„Na, iki vaikams gimstant viskas iš tiesų buvo balta... – juokdamasis patikslina Merūnas. – Su apipaišytomis ir mažų pirščiukų atspaudais nusėtomis sienomis mes kuriam laikui susitaikėme – vėliau perdažysime. Bet tie nesibaigiantys trupiniai ant grindų buvo tikra kasdienė katastrofa.“

Nuo roboto–siurblio stabdė dvejonės, nes teko girdėti ne kokių atsiliepimų – kad kampų neišvalo, dažnai užstringa, ant kilimo neužlipa. Tačiau greitai įsitikino, kad tai – ne apie iRobot siurblį. Kai pirmą kartą paleido jį tvarkytis namuose, Erika sako atidžiai stebėjusi prietaisą: „Jis pradėjo labai įdomiai važinėti po namus. Ne pirmyn ir atgal tiesiomis linijomis, kaip aš įsivaizdavau, kad jis veiks, o sukiojosi zigzagais. 

„Negi paliks kampą nevalytą?“ – išsigandau, kai robotas nuvažiavo visai į kitą pusę. Pasirodo, jis pirmiausia nusibraižė namų žemėlapį, išanalizavo vietovę ir tada sugrįžo į nevalytą kampą – nepaliko nė vieno neišsiurbtų grindų centimetro. Dar abejojau, kaip jam seksis tvarkytis su gan ilgo plauko kilimu koridoriuje. Gal net neužlips ant jo – užlipo! Ir ne tik užlipo, bet taip gerai išsiurbė, kad nuo mindžiojimo suguldytą plauką pakėlė! Kilimas atrodo kaip naujas, lyg ką tik iš valyklos parsivežtas.“

„Mūsų vaikai – tikrai ne tokie, apie kuriuos sako, kur paliksi, ten ir rasi, – neslepia Merūnas. – Bevalgydami jie gali staiga surengti gaudynes po namus ir kvatotis su neprarytu kąsniu burnoje. Žinoma, pusė maisto keliauja ant grindų.“ Vyrui pritaria Erika: „Atrodo, apramini, surenki trupinius, nusisuki akimirkai – jau žiūrėk, mano orchoidėjų žemė kapstoma ir barstoma ant žemės! Pradėjai vieną namų kampą tvarkyti, kitas jau suverstas ir pripurvintas. Kol iki jo nuėjai – į pirmą reikia grįžti, nes berniukai prasinešė ir ten...“

Tvarką namuose mėgstantys Vitulskiai vaikus nuo mažens skatina tvarkytis, padėti po namus: sūnūs ir lovytes patys turi pasikloti, ir drabužėlius tvarkingai susidėti. Bet dažnas grindų siurbimas buvo tapęs išties varginančia poros rutina.

„Ryte kartu keliamės, vienas daro pusryčius, kitas traukia siurblį ir aptvarko bent virtuvės zoną, kad būtų maloniau gerti kavą. Vakare tik grįžtam namo, tuoj šokam į naminius drabužius ir kuris nors traukiam siurblį... – pasakoja Erika. – Kadangi nemėgstu apstatytų namų, visi prietaisai paslėpti sieninėse spintose. Vadinasi, jei nori išsitraukti siurblį, turi lįsti į koridoriaus spintą, pastumti kelias šluotas pakeliui, ištraukti siurblį, sukišti šluotas atgal – kažkas krenta, stringa, kimba, griūna... Kokių tik siurblių nesame išbandę: ir prabangios firmos, ir tiesiog populiarų, ir rankinį belaidį...

Pirkome ne pačius pigiausius, bet vis būdavo kokių nors minusų: vienas per stipriai triukšmavo, kitam trūko siurbimo galios ir reikėdavo po keliskart brūžinti tą pačią vietą. Arba pradedi siurbti – laido ilgio neužtenka, reikia bėgti išjungti iš vienos rozetės ir įjungti į kitą kitame kambario gale, kad galėtum pabaigti tvarkytis. O įsigijus iRobot reikėjo tik parsisiųsti specialią programėlę į telefoną – paspaudei „start“ ir robotas eina dirbti, o tu ilsiesi.“

Pradžioje Erika ir Merūnas bijojo dėl vaikų: žinojo, kad berniukai tikrai bandys atsisėsti ir pasivažinėti ant roboto. Pirmąją baimę iš tiesų greitai pakeitė noras paliesti, pakišti pirštuką ar kojytę ir būti pakutentam roboto šepetėlių. Bet tėvai kantriai aiškino, koks geras ir reikalingas yra šis šeimos pagalbininkas, todėl gadinti jo jokiu būdu negalima. Visgi, kad nekeltų perdėto susidomėjimo, Erika ir Merūnas robotizuotą siurblį darbuotis dažniausiai paleidžia išeidami iš namų – kas į darželį, kas į darbus; o antrą kartą – naktį, kai suguldo vaikus miegoti.

„Po darbo grįžti į jau sutvarkytus namus ir ryte atsikėlus neerzina nė mažiausias trupinukas ant grindų, – pasakoja pora. – Dirbdamas robotas praktiškai neskleidžia jokio garso. Tik kai grįžta į savo namelį ir pats ištuština talpą į specialų konteinerį, trumpai paburzgia. Tačiau mes robotui ir jo nameliui vietą radome salone, už fotelio, todėl miegamuosiuose nieko nesigirdi.“ 

Eriką ir Merūną nustebino ir tai, koks talpus yra iRobot šiukšlių konteineris: „Galvojau – keli siurbimai ir reikės naujo. Bet kur tau – robotas jau mėnesį kasdien po keliskart per dieną siurbliuoja, o ta talpa dar nė iki pusės neprisipildė. Smagu, kad su dulkėmis nėra jokio kontakto – nereikia laikyti siurblio rankose, nereikia po kiekvieno siurbimo traukti iš jo dulkių maišo. Ir pats siurblys gan lengvai išsiardo: išplauni šepetėlius ir vėl paleidi jį švarų tvarkytis.“

Vitulskiai jau įsitikino, kad robotas-siublys namuose atlieka ne tik realaus pagalbininko vaidmenį, bet ir tapo auklėjamąja priemone vaikams: prieš einant gulti susirinkti nuo grindų mažytes lego kaladėles ir žaisliukus dabar tiesiog privaloma. 

„Kad tik nesusiurbtų...“ – Erika juokiasi ne kartą girdėjusi berniukus šnabždantis. – Visoms vaikų turinčioms mamoms rekomenduočiau tokį nepamainomą pagalbininką, nes jis ne tik atlaisvina rankas, bet ir tausoja nervus. Jau pamiršau tuos rytus, kai dorai nė akių neatplėšusi šokdavau siurbti namų arba pavargusi po darbo dienos dar turėdavau tvarkytis. Nieko nėra maloniau nei basomis vaikščioti po švarias grindis. Sakiau, reikės pagalvoti ir apie langų robotą, nes bute – daug didelių langų. Tik žinau, kad bus sunku rasti tokį pat tobulą kaip šis grindų siurbimo robotas.“